LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA

Istorija
Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti 1949 m. Šalyje yra per 220 tūkstančių sodininkų sklypų, jie užima daugiau nei 21 tūkst. ha žemės plotą. 1959 m. įsteigta Lietuvos sodininkystės draugija (1987–1991 m. Respublikinis agrokooperatinis susivienijimas „Sodai“, nuo 1991 m. Lietuvos sodininkų draugija). Rėmė mėnesinio žurnalo „Mūsų sodai“ leidybą (ėjo 1959–1999 m.). Rūpinosi kolektyvinių sodų (nuo 1992 m. bendrijų sodų) kūrimu, produkcijos realizavimu, steigė prekybos kioskus. Vienija 11 rajoninių sodininkų susivienijimų (Alytus, Kaunas, Kretinga, Marijampolė, Panevėžys, Raseiniai, Šiauliai, Telšiai, Ukmergė, Vilnius, Zarasai) ir Ukmergės gėlininkų draugiją. Turi (2008 m.) 1800 sodininkų bendrijų ir daugiau kaip 200 000 narių.
Veikla
Draugijos organai – visuotinis narių susirinkimas, prezidiumas, draugijos pirmininkas. Nariai – sodininkų bendrijos, sodininkų bendrijų susivienijimai ir pavieniai sodininkai. Svarbiausi tikslai – plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę (užsiauginti ir pasigaminti žemės ūkio produktų – vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kt. produktų, susikurti aktyvaus poilsio sąlygas sodo sklypuose, tvarkyti ir tausoti jo išteklius) ir jos tradicijas; teikti konsultacijas ir rekomendacijas sodininkams, bendrijoms ir susivienijimams.
Lietuvos sodininkų draugija rengia geriausiai tvarkomų sodininkų bendrijų, gražiausių sodų sklypų ir sodybų apžiūras, konkursus, parodas, derina narių veiklą ir atstovauja jų interesams mėgėjiškos sodininkystės klausimais.
Pirmininkai
• J. Kriaučiūnas – 1959-1969 m.
• P. Svetika – 1969-1971 m.
• B. Leščinskas – 1971-1978 m.
• R. Vosylius – 1978-1983 m.
• Vytautas Einoris – 1983-1987 m.
• R. Petruškevičius – 1987–1991 m.
• Vladislovas Butkevičius –  1991-2014 m.
• Aloyzas Burba –  2014-2019 m.
• Romasis Vaitekūnas – nuo 2019 m.

2024

Aplinkos ministerija parengė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo į naujos redakcijos Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymo, Civilinio kodekso 4.75, 4.82, 4,83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 2, 3, 4, 6, 9, 12, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Žemės įstatymo Nr. I-446 9, 11, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.

Nr. 24-5389 "Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793336)
Nr. 24-5390 "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75, 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793341)
Nr. 24-5392 "Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 2, 3, 4, 6, 9, 12, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793342)
Nr. 24-5393 "Dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793345)
Nr. 24-5395 "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 11, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793356)
Nr. 24-5396 "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793361)
Nr. 24-5397 "Dėl Vyriausybės nutarimo projekto" (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1793365)

Bendrijų įstatymo paketas.pdf (1.05MB)

Bendrijų įstatymo paketas.pdf (1.05MB)

Lietuvos sodininkų draugija, gavusi savo narių pastabas bei pasiūlymus, pateikė atsakymą Įstatymų projektų rengėjams.   

DRAUGIJA_teisės aktų projektų derinimas.pdf (591.22KB)

DRAUGIJA_teisės aktų projektų derinimas.pdf (591.22KB)

2023

Baigėsi gražuolis pavasaris, leidęs savo spalvomis ir kvapais primiršti netolimos praeities karantino sunkumus. Sodininkams tai ne tik  metų džiaugsmas, bet ir rūpesčių pradžia: sėklų sodinukų apsipirkimas, augalų, pievų patręšimas, besikalančių augalų saugojimas nuo dar pavojingų nakties šalnų. Visi šie žemiški rūpesčiai leidžia mums atitrūkti nuo pasaulio ir vietinių negandų. Tai savotiška relaksacija ir sveikos gyvensenos šaltinis. Lietuvos sodininkų mėgėjų šeima skaitlinga: kartu su šeimos nariais priskaičiuotume apie pusę milijono gyventojų. Mūsų šalies žmogui  tradiciškai žemės lopinėlis yra labai svarbus buities elementas: tai ir turtas ir gyvenimo būdas. Pastaraisiais dešimtmečiais sodininko sąvoka ir esmė kardinaliai keitėsi. Mes dar daugiau integravomės į tą žemės lopinėlį, nes daugeliui sodo sklypas tapo ne tik pusmečio trukmės žemės darbų ir poilsio vieta, bet ir pastovaus gyvenimo uostas. Kartu su gyvenimo sąlygų pasikeitimu visi pageidaujame civilizuotų buities pokyčių. Deja, čia mūsų lūkesčiai atsimuša į valdiškus biurokratinius barjerus. Daugelį savo gerbūvio  klausimų  sodininkai sprendžia savo lėšomis ir pastangomis. Per paskutinius trejus metus Vyriausybė sodininkų bendrijų kelių tvarkymui  iš Kelių priežiūros ir plėtros  finansavimo programos lėšų neskyrė.  Liekame savivaldybių vadovų malonėje. Sodininkų bendrijų keliai  yra bendrojo naudojimo žemėje, kuri nuosavybės teisėmis priklauso valstybei. Centrinė valdžia nesirūpina savo turtu. Sodininkų bendrijų gatvės tokios pat, kaip ir kitos vietinės reikšmės gatvės. Tik dauguma jų neregistruotos Nekilnojamojo turto registre dėl neaiškių praeities priežasčių. Niekaip  neišsprendžiamas rebusas: savininkas (valstybė) ir turto patikėtinis (Nacionalinė žemės tarnyba) turėtų atlikti žemės ir joje esančių kelių kadastrinius matavimus ir turtą registruoti Nekilnojamojo turto registre. Metų metais vadovavomės įstatyminiu kalambūru,  kad  mūsų gatvių kadastrinius matavimai ir jų registravimas atliekami  valstybės, savivaldybių biudžetų bei sodininkų bendrijų lėšomis. Niekas jų nematavo ir niekas neskyrė lėšų. Pasiekėme, kad sodininkų bendrijų lėšų šiam tikslui nebeliko įstatyme. Reikalai  nepajudėjo dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Keitėsi Sodininkų bendrijų įstatymo  6 str. redakcija, bet joje “prifarširuota” tiek sąlygų, kad  tikslas nepasiekiamas, kaip pasakoje nenudėvimos kurpaitės. Paskutiniuose  įstatymo variantuose pagrindinis kliuvinys – 4,5 m kelio plotis. Daugumoje sodininkų bendrijų neįmanoma  praplatinti gatves dėl tradiciškai susiklosčiusių aplinkybių, nebent valdžia paskelbtų žemės nacionalizaciją. Kartojame visiems: negalima praplatinti Vilniaus senamiesčio gatvių. Svarbiausia, kad jomis galėtų važiuoti specialiųjų tarnybų transportas. Paskutinėje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. redakcijoje vėl raudonai dega  4,5 m sodininkų bendrijų gatvių plotis. Įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., Seimo kadencija baigiasi  tų metų rudenį. Visi išsivaikščios, o kad  įstatymo pakeitimas neįgalus niekam nė motais. Kiek tuščiai sugaišta laiko ministerijose, Vyriausybėje, Seime  vien prie šio įstatymo pakeitimų. Negerai, kai žmonės nevaikšto žeme. Įstatymo kaitaliojimą galima palydėti liaudies išmintimi: “Teoriškai arklys- praktiškai nesikelia”.
Lietuvos sodininkų draugijos vardu siūlėme visose institucijose šį klausimą pavesti Kelių įstatymui, kuris yra pagrindinis, reglamentuojantis visus kelių, tame tarpe vietinės reikšmės, klausimus.
Tuo labiau, kad 2023 m. balandžio 25 d. Seimas priėmė Kelių įstatymo 11 str. 4 d. papildymą, kur numatyta įteisinti ir siauresnes (faktiškai esamo pločio) gatves. Ši norma įsigalioja nuo šių metų liepos 1 d.
Nepaisant peripetijų valdžios koridoriuose sodininkų bendrijų  gyvenimas tęsiasi. Valdžios  atstovų požiūrių spektras į sodininkus yra platus: nuo sodininkų bendrijų ir mūsų įstatymo naikinimo iki mums palankaus požiūrio, bet trūkstant konkrečių veiksmų. Pirmiesiems priklauso keli Seimo nariai, kurie nesuvokia savo siūlymų organizacinių ir finansinių pasekmių sodininkams. Gal jie jaučia malonumą, sukeldami sumaištį valstybėje, bet nejaučia savo atsakomybės.
Galimi kai kurie pokyčiai nuo 2024 m. Laukiami Žemės įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pokyčiai. Kai kurios funkcijos žemės valdymo klausimais numatomos perduoti savivaldybėms. Tai gali paliesti ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę su joje esančiais keliais.
Šiuo metu susivienijimuose ir bendrijose ataskaitinių susirinkimų laikmetis, kurio pulsą gerai jaučia Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo “Sodai” darbuotojai.
Lietuvos sodininkų draugijos ataskaitinis susirinkimas buvo sušauktas 2023 m.  gegužės 11 d. Ukmergėje. Gaila, kad ne visi draugijos nariai galėjo gyvai dalyvauti susirinkime. Padėka Ukmergės susivienijimo pirmininkui Regimantui Baravykui ir draugijos prezidiumo narei Tivanai Baranovienei  už sudarytas puikias sąlygas ir galimybes ne tik oficialiai svarstyti darbotvarkės klausimus, bet ir neformaliai padiskutuoti sodininkų probleminiais klausimais.
Šių metų planuose numatome aplankyti teritorinius susivienijimus, susitikti su sodininkų bendrijų vadovais bei savivaldybių atsakingais darbuotojais.
Gražios vasaros, mieli sodininkai.

2023 m.

Lietuvos sodininkų draugijos susirinkimo akimirkos

Raseiniai šventė Lietuvos sodininkų draugijos 60-metį

2019 m. spalio 18 d. Raseinių rajono susivienijimas “Sodai” pažymėjo Lietuvos sodininkų draugijos 60 metų sukaktį. Renginyje dalyvavo visų susivienijimo narių – sodininkų bendrijų atstovai. Geriausi bendrijų vadovai ir sodininkai buvo apdovanoti Lietuvos sodininkų draugijos ir susivienijimo padėkos raštais.
Renginio dalyvius sveikino Raseinių rajono vicemeras Kęstutis Užemeckas ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas. Koncertavo Ariogalos sodininkų bendrijos “Dubysa” ir miesto jungtinis muzikos ansamblis, šoko Raseinių rajono trečiojo amžiaus universiteto kolektyvas, kuris į šokių sūkurį įtraukė ir kitus renginio dalyvius. Išmoningai renginį organizavo ir jam vadovavo Raseinių susivienijimo pirmininkė Ona Babonienė.
Sodininkai ir svečiai nuotaikingai bendravo ir skirstėsi susitelkę ir toliau puoselėti geras sodininkų tradicijas.

Lietuvos sodininkų draugija paminėjo 60 metų

2019 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto patalpose (Babtai, Kauno r.) Lietuvos sodininkų draugijos nariai iš visos šalies paminėjo savo organizacijos įsteigimo jubiliejų. Sodininkus pagerbė LR Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Užemeckas.
Įžanginį žodį tarė Draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas, pastebėjęs kokį nelengvą, bet įdomų kelią nukeliavo draugija. Sodininkystės pradininkams teko sunkumai kuriantis ir įtvirtinant savo teises. Buvo paminėtos visų Draugijai vadovavusių pirmininkų pavardės. Tai – Jonas Kriaučiūnas, Pranas Svetika, Bronius Leščinskas, Romas Vosylius, Vytautas Einoris, Romas Petruškevičius, Vladislovas Butkevičius ir Aloyzas Burba.
Visų sodininkų, išėjusių amžinybėn šviesus atminimas šventės dalyvių buvo pagerbtas tylos minute.
Gyvenimas tęsiasi, sodininkų bendruomenė nusiteikusi optimistiškai, nežiūrint kai kurių sunkumų. Šviesesniu rytojumi leidžia tikėtis kai kurie LR Vyriausybės nutarimai dėl galimybės perduoti sodininkų bendrijų kelius (gatves) savivaldybėms patikėjimo teise. Šiais metais pradėtas sodininkų bendrijų gatvių inventorizavimo ir priežiūros finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Šiuo metu sodininkų bendruomenė laukia LR Seime svarstomų Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimų.
Deja, turime ir neprietelių valdžios institucijose, pirmiausiai Aplinkos ministerija su ministru Kęstučiu Mažeika priekyje, kuriam sodininkų bendrijos kaip rakštis minkštoje vietoje. Nežiūrint pasitaikančių realių ir dirbtinų sunkumų Draugija nusiteikusi kovoti už savo teisėtus interesus grąžinant Lietuvos kraštovaizdį, gerinant ten gyvenančių žmonių gyvenimo ir poilsio sąlygas.
Šventės dalyvius su savo ruošiamos disertacijos fragmentais supažindino Vilniaus universiteto doktorantas Matas Šiupšinskas. Šis jaunas mokslininkas rengia mokslinį darbą Lietuvos kolektyvinės sodininkystės raidos tematika. Jis pažymėjo, kad sodininkystės mėgėjai entuziastai praėjo įvairių išbandymų etapus, daugeliu atveju visokius draudimus ir apribojimus. Reta Lietuvos šeima iš kartos į kartą nėra patyrusi mėgėjiškos sodininkystės išbandymų. Pranešėjas akcentavo, kad didžiausias sodininkystės fenomeno veiksnys – žmonės, kurie savo darbu, lėšomis sukūrė grožio oazes šalyje, augino ekologinę žemės ūkio produkciją, gerino savo gyvenimo ir poilsio sąlygas, tapo daugiau visuomeniški.
Jubiliejinės šventės dalyvius sveikino LR Seimo narės Asta Kubilienė ir Vida Ačienė. Jos pažadėjo dėti visas pastangas, kad sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai būtų priimti. Pasveikino visą sodininkų bendruomenę su švente, palinkėjo visokeriopos sėkmės ateityje.
Sveikinimus ir palinkėjimus išsakė Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Užemeckas, Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkas Pranciškus Vitalistas Jokimaitis, Ukmergės sodininkų susivienijimo pirmininkas Julius Kazėnas, Vilniaus miesto sodininkų bendrijos “Medicinos darbuotojų” pirmininkas Vidmantas Boleslovas Navickas, Kretingos sodininkų bendrijų atstovai.
Renginio metu Lietuvos sodininkų draugijos Garbės nario vardai suteikti Marijampolės susivienijimo “Sodai” pirmininkui Pranciškui Vitalistui Jokimaičiui, Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkei Onai Babonienei, Ukmergės sodininkų bendrijos “Pušelė” pirmininkei Tivanai Baranovienei, Vilniaus sodininkų bendrijos “Dobilas” pirmininkui Petrui Algimantui Pumpučiui, Draugijos prezidiumo narei Zitai Kazlovskienei. Visi jie nusipelnė apdovanojimų už ilgų dešimtmečių stropų organizacinį darbą sodininkų bendruomenės labui.
40 daugiausiai nusipelniusių sodininkų bendrijų vadovų ir eilinių sodininkų buvo įteikti Draugijos padėkos raštai.
Šventės dalyvius gražiai pasveikino Trakų r. muzikinis – vokalinis ansamblis “Ratilai”. Ilgai bendravome su muzika, šokiais, dainomis. Išsiskirstėme su šypsenomis veiduose ir su didesniu noru bendrauti ir puoselėti, ir tęsti sodininkų veiklą bei bendruomeniškumą.
Renginio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriui Dr. Audriui Sasnauskui ir mokslo darbuotojai Dr. Editai Dambrauskienei už sudarytas puikias sąlygas mums švęsti Draugijos jubiliejų.

LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJA IŠSIRINKO NAUJĄ PIRMININKĄ

2019 m. balandžio 30 d. įvyko LSD ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Draugijos pirmininkas Aloyzas Burba apžvelgė nuveiktus darbus per paskutinius metus. Susirinkimas patvirtino revizoriaus ataskaitą, pajamų – išlaidų sąmatą.
Susirinkimas išrinko draugijos prezidiumą. A. Burbai atsisakius kandidatuoti į prezidiumo narius, jais išrinkti:
1. Fabijonas Delinda (Alytaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)
2. Ona Babonienė (Raseinių susivienijimo “Sodai” pirmininkė)
3. Tivana Baranovienė (Ukmergės r. SB “Pušelė” valdybos pirmininkė)
4. Zita Kazlovskienė (Draugijos narė)
5. Romasis Vaitekūnas (Vilniaus susivienijimo “Sodai” pirmininkas)
Draugijos pirmininku, prezidiumo pirmininku išrinktas Romasis Vaitekūnas (2019 m. gegužės 13 d. pirmininkas ir prezidiumo nariai įregistruoti Juridinių asmenų registre).
Draugijos ir jos valdymo organo laukia nemenki iššūkiai. Būtina stiprinti esamą Draugijos sudėtį bei ją plėtoti. Vyksta ataskaitiniai susirinkimai sodininkų bendrijose. Rajoniniai susivienijimai ir Draugija turi metodiškai padėti bendrijoms, organizuoti seminarus. Reikia stiprinti ryšius su savivaldybėmis. Draugijos ir jos valdymo organo rūpestis – mūsų teisinės bazės stiprinimas, sodininkų bendruomenei aktualių klausimų protegavimas savivaldybėse, ministerijose ir Vyriausybėje.
Labai svarbi veiklos kryptis – respublikos sodininkų bendruomenės stiprinimas ir telkimas. Išskaidytos, pavienės pastangos rezultatų neduos. Asmeninės ambicijos neturėtų užgožti visuomeninių interesų. Lietuvos sodininkų bendruomenė gausi, turi savo įstatymą, kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius jos santykius. Maksimaliai reikia tai išnaudoti.
Mūsų veikla galėtų būti daugiau nušviečiama socialiniuose tinkluose.
Savo veikloje planuoju lankytis ir aptarti esamą padėtį regionų susivienijimuose. Mažai aktyvumo sodininkų bendruomenės veikloje Šiaulių, Kretingos regionuose. Dabartiniame  savo organizacijos formate galima veikti aktyviai ir nuveikti daug naudingų darbų. Labai daug priklauso nuo lyderių. Aktyvūs sodininkai neturėtų kuklintis, o imtis organizacinių žingsnių ten, kur neveiklūs valdymo organai, metų metais nevyksta susirinkimai, nerenkami valdymo organai, pastarųjų veikla neskaidri.
Turime dėkoti aktyviems sodininkų bendruomenės vedliams už jų nelengvą, nedėkingą, mažai vertinamą veiklą. Antra vertus, ši veikla yra visų mūsų labui, gerinant gyvenimo ir poilsio sąlygas, gražiais darbais puošiant kraštą.
Praktika rodo, kad kai kurių savivaldybių administracijos nenoriai gilinasi į sodininkų problemas. Naujausias pavyzdys, savivaldybių pasyvus darbas dėl 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo paskirstymo. Tik 27 savivaldybės iš 60 pateikė paraiškas sodininkų bendrijų kelių priežiūrai, remontui. LR Vyriausybė patvirtino 2019 m. šiam tikslui 3 756,1 mln. eurų. 2020 m. kelių finansavimui savivaldybės iki 2019 m. pabaigos turi teikti paraiškas kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Regioniniai sodininkų susivienijimai, sodininkų bendrijos turi būti aktyvūs raginant savivaldybes laiku teikti paraiškas. Visos savivaldybės privalo patvirtinti savo teritorijose esančių gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) sąrašus. Savo biudžetuose savivaldybės turi numatyti lėšas mūsų kelių priežiūrai (santykių 70 proc. iš kelių priežiūros ir plėtros programos ir 30 proc. iš savivaldybių). Kvieskite į savo susirinkimus vietos savivaldos atsakingus pareigūnus, teikite klausimus ir siūlymus dėl infrastruktūros plėtros sodininkų bendrijose. Procesams pagreitinti kaupkite ir savo lėšas.
Su prasidedančios vasaros palinkėjimais.

Romasis Vaitekūnas  2019 m.

KĄ SAKOT, GĖLĖS UKMERGĖS ?

Tai pavadinimas puikaus, gausiai iliustruoto leidinio apie Lietuvos sodininkų draugijos narį – Ukmergės gėlininkų draugiją, jos penkiasdešimtmečio proga. Ir niekas geriau neapibūdins Ukmergės gėlininkų, kaip citata iš šios knygos: „Ukmergės gėlininkų draugija gyvuoja jau pusšimtį metų. Per šį laiką keitėsi jos pavadinimas, nariai, skirtingi laikotarpiai formavo skirtingus uždavinius ir lūkesčius. Tačiau vienintelis gėlininkų tikslas, subūręs juos draugėn ir vienijantis iki šiol – mylėti ir puoselėti gėles – žemės stebuklą, puošti jomis savo ir kitų namus, langus, takelius, sušildant žmonių širdis ir parodant, jog su trapiu ir tyru gamtos grožiu atkeliauja laimė. O Ukmergė, ko gero, nebūtų tokia daili ir dėl savo nuostabių sodybų žinoma visoje šalyje, jei ne gėlininkų pastangos kurti gražią kasdienybę“.

Būtent kasdieniško grožio paieškoms ir buvo skirtas Ukmergės gėlininkų draugijos šis metais organizuotas „Gražiausios ir geriausiai tvarkomos sodybos konkursas“. Nežiūrint į tai, kad Ukmergės gėlininkų draugija dabar jungia tik 96 narius, tai labai aktyvių gėlių mylėtojų organizacija. Gėlininkai organizuoja apžiūras, konkursus, daug keliauja, dalyvauja įvairiose respublikinėse ar gimtosios savivaldybės organizuojamose šventėse ir renginiuose, savo išaugintomis gėlėmis puošia sodų sklypelius bei sodybas.

Pakvietimu dalyvauti sodybų apžiūroje labai apsidžiaugiau, nes tai puiki proga susipažinti su LSD nario veikla ir, aišku, pasigrožėti puikiai tvarkomomis sodybomis. Tokių apžiūrų metu visada pakeri tai, kad sodybų, tame tarpe ir mėgėjiškų sodų sklypelių, niekas specialiai nepuošia apžiūroms – žmonės tiesiog kuria grožį ir tarp jo gyvena. Tokių apžiūrų metu visada galima „pavogti“ idėją – pamatyti, kaip išradingai galima papuošti neišvaizdžią kaimyno ūkinio pastato sieną ant tavo sklypo ribos, kaip išryškinti augalų blogai nuaugusias šakas ar stiebus, paverčiant tai puošybos elementu, ir dar daug netikėtų sprendimų.

Sodybų apžiūros komisija dirbo labai atsakingai, tuo labiau, kad Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkės Zinaidos Zarankienės žodžiais, parašytais jau minėtoje knygoje „Mūsų gėlininkai – jau vyresni nei vidutinio amžiaus, todėl žmonės jautrūs, visiems svarbi teisybė“. Tai, kad jie jautrūs grožiui, tikrai pastebėjome lankydami sodybas. Komisija buvo priimta labai šiltai, šeimininkai nuoširdžiai aprodė visus išpuoselėtų sodybų kampelius, aiškino apie mus nustebinusių augalų auginimą, dauginimą, priežiūrą. Kelių sodybų šeimininkės svečius pasitiko apsirėdę tautiniais rūbais, primindamos, kad šie metai paskelbti etnografinių regionų metais.

Komisijai teko sunkus uždavinys išrinkti geriausias sodybas iš geriausių. Nugalėtojais tapo:
Aldona ir Vincas Juzakėnai bei Eugenija ir Stasys Margevičiai – už išradingiausiai ir gražiausiai naujais motyvais papildytą sodybą.
Valė Pranckevičienė – už grožio puoselėjimą mažoje erdvėje.
Ramunė Gelbauskienė – už šlaitinio reljefo sumanų apželdinimą gausia gėlių kolekcija.
Zinaida ir Rimantas Zarankos – už kaimiško stiliaus sodybą su įvairios augmenijos elementais.
Vilma Šerelienė – už meilę gamtos grožiui ir miesto aplinkos tvarkymą.
Verutė Stankevičienė – už sodybos augalijos puoselėjimo ilgaamžiškumą.
Janina ir Romas Verbickai – už dekoratyvumą ir šeimininkų dosnumą ūkininko sodyboje.

Iškilminga nugalėtojų pagerbimo šventė vyko rugsėjo 30 d. Ukmergės kultūros centre. Svečius pasitiko gėlininkų paruošta paroda, kurioje puikavosi iš augalų, vaisių ir daržovių sukurti eksponatai. Iškilmingą posėdį pradėjusi Ukmergės gėlininkų draugijos valdybos pirmininkė Zinaida Zarankienė trumpai priminė garbingą Draugijos istoriją, prisiminė reikšmingiausius gėlininkų darbus šaliai ir miestui, padėkojo visiems nariams už pasiaukojantį darbą, apdovanojo labiausiai draugijai nusipelniusius narius. Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė pasidžiaugė gėlininkų darbais, jų aktyviu dalyvavimu Ukmergės renginiuose, apdovanojo konkurso dalyvius ir aktyviausius draugijos narius.

Lietuvos sodininkų draugijos vardu pasveikinau LSD narį, suorganizavus tokį puikų konkursą. Pasidžiaugėme, kad tarp LSD narių sodininkų organizacijų turime vienintelę gėlininkų draugiją, kuri primena metus, kai LSD jungė sodininkus, gėlininkus bei bitininkus. Apdovanojome jau paminėtus konkurso nugalėtojus LSD padėkos raštais ir dovanomis, kurias skyrė Maxima. UAB Maxima vykdo programą „Mums rūpi“, kurios metu remia bendruomenių projektus ir kitas iniciatyvas. Įmonė yra aktyvi visuomenės gyvenimo dalyvė, siekianti būti patikima ir atsakinga bendrove, natūraliai įsiliejančia į vietos bendruomenės gyvenimą. LSD padėkos raštais apdovanojome ir aktyviausias gėlininkes, ypač prisidėjusias prie šio konkurso organizavimo: Marytę Viliūnienę, Lionę Strumilienę ir Genę Šimkūnienę.

Mums teko maloni pareiga perduoti sveikinimus nuo žurnalo „Sodo spalvos“ vyriausiosios redaktorės Danguolės Stundžaitės, kuri irgi dalyvavo apžiūroje, bet negalėjo atvykti į iškilmes. Geriausiai D. Stundžaitės įvertintos sodybos buvo apdovanotos „Sodo spalvų“ prenumerata, visi dalyviai gavo dovanų po šviežią žurnalo numerį. Perdavėme taip pat pažadą apie Ukmergės gėlininkų sodybas atspausdinti straipsnį žurnale „Sodo spalvos“.

Raginame ir kitus Lietuvos sodininkų draugijos narius kviesti į savo renginius kitus Draugijos narius, bendraujant skleisti žinias apie gerąsias iniciatyvas ir keistis gerąja patirtimi. Sėkmės visiems.

(A. Burbos nuotraukos iš Ukmergės gėlininkų sodybų apžiūros ir „Ukmergės žinių“ žurnalistės Vaidotės Šantarienės nuotraukos iš šios apžiūros nugalėtojų pagerbimo šventės).