VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 


KREIPĖMĖS Į VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ DĖL IŠAIŠKINIMO

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

DĖL ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO SODININKŲ BENDRIJOSE

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 14 straipsnyje (21 straipsnio 3 dalies pakeitimas) numatyta, kad bendrijos buveinėje turi būti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Registravimo knygoje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas, adresas ir kontaktiniai duomenys, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.

Prašome Jūsų išaiškinti, kaip sodininkų bendrijose turi būti tvarkomi sodininkų asmens duomenys? Ar sodininkų bendrijos turės pasitvirtinti asmens duomenų tvarkymo taisykles? Ar sodininkų bendrijos privalės gauti sodininkų sutikimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo ir teikimo?

Pagarbiai

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas                    Romasis Vaitekūnas

 


 ATSAKYMAS:


DĖL ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO SODININKŲ BENDRIJOJE

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) nėra įgaliota oficialiai aiškinti įstatymų ar Europos Sąjungos teisės aktų, todėl galime pateikti tik savo nuomonę Jūsų paklausime pateiktais klausimais.

Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas), asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamento 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.

Dėl duomenų apsaugos politikos

Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi Reglamento 5 straipsnio 1 dalies, kuriame įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų valdytojas, įgyvendindamas Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atskaitomybės principą, privalo pasirengti asmens duomenų apsaugos politiką ir (ar) pareiškimą / pranešimą dėl privatumo duomenų subjektui pagal Reglamento nuostatas. Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų ir galėtų įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis šio reglamento. Tos priemonės prireikus peržiūrimos ir atnaujinamos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai tai proporcinga duomenų tvarkymo veiklos atžvilgiu, 1 dalyje nurodytos priemonės apima duomenų valdytojo įgyvendinamą atitinkamą duomenų apsaugos politiką.

Reglamento preambulės 39 punkte pasisakoma, kad bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas. Taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo principą informacija ir pranešimai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi būti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiškia ir paprasta kalba. Tas principas visų pirma susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimą dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Fiziniai asmenys turėtų būti informuoti apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir apie tai, kaip naudotis savo teisėmis tokio asmens duomenų tvarkymo srityje.

Taigi, šiuo atveju, siūlytina pasirengti asmens duomenų tvarkymo taisykles, kurios padėtų įgyvendinti Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atskaitomybės principą ir galėtų būti laikomas organizacine asmens duomenų saugumo priemone pagal Reglamento 32 straipsnį. Šiose taisyklėse galėtų būti nurodomi asmens duomenų tvarkymo tikslai ir apimtis, asmens duomenų saugojimo terminas, šių duomenų naikinimo sąlygos, Reglamento 13–22 ir 34 straipsniuose nustatytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka ir kt.

Dėl sutikimo tvarkyti asmens duomenis

Pažymėtina, kad Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje yra išskirtos tokios duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos:

         a) gavus duomenų subjekto sutikimą;b) esant sutartinei prievolei (pagal įmonės ir kliento sutartį);c) siekiant įvykdyti teisinę prievolę (nustatytą ES ar nacionalinės teisės aktuose);d) tvarkyti duomenis yra būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (kaip nustatyta ES ar nacionalinės teisės aktuose);e) siekiant apsaugoti asmens gyvybinius interesus;f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų įmonės arba trečiosios šalies interesų (išskyrus numatytas išimtis).

         Atsakant į Jūsų paklausimą, pastebėtina, jog duomenų subjekto sutikimas nėra vienintelė teisėta duomenų tvarkymo sąlyga. Atkreiptinas dėmesys į Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriuo nustatyta, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, kai tokius duomenis būtina tvarkyti, kad „būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Taip pat, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme yra nustatyta policijos teisė iš juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikalauti bet kokių duomenų, reikalingų policijos uždaviniams įgyvendinti, pavyzdžiui atskleisti ar tirti nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus, o taip pat juridinių ir (ar) fizinių asmenų pareigą prašomą informaciją pateikti. Taigi, tuo atveju, kai duomenų valdytojui galiojantys teisės aktai nustato pareigą teikti duomenis tretiesiems asmenims, ši prievolė privalo būti vykdoma. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad kai duomenų valdytojui taikytini teisės aktai nustato pareigą teikti asmens duomenis, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu, ši prievolė privalo būti vykdoma ją įtvirtinančio teisės akto nurodyta apimtimi.

         Bet kokiu atveju duomenų valdytojas, pateikdamas asmens duomenis privalo vadovautis Reglamento nuostatomis, tai yra turi užtikrinti, kad asmens duomenys būtų pateikiami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir pagal teisėtas asmens duomenų tvarkymo sąlygas.

Pabrėžtina, kad vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, kurioje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas, adresas ir kontaktiniai duomenys, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data, taip pat ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys. Taigi, tuo atveju, jei siekiama gauti savo asmens duomenis, duomenų valdytojas privalo pateikti prašomą informaciją.

Papildomai pastebėtina, kad Reglamento 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad „[a]tsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas pavojų atitinkančio lygio saugumas.“ Vertinant pavojų duomenų saugumui, reikėtų atsižvelgti į pavojus, kurie kyla tvarkant asmens duomenis, pavyzdžiui, į tai, kad persiųsti, saugomi ar kitaip tvarkomi duomenys gali būti netyčia arba neteisėtai sunaikinti, prarasti, pakeisti, be leidimo atskleisti arba be leidimo prie jų gauta prieiga. Pažymėtina, kad Reglamentas nenustato konkrečių techninių priemonių, kurios turi būti naudojamos užtikrinant asmens duomenų saugumą. Pats duomenų valdytojas pasirenka, kokiomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis bus užtikrintas asmens duomenų saugumas, įvertinęs savo vykdomą veiklą ir asmens duomenų saugai galinčius kilti pavojus.

Direktoriaus pavaduotoja                                                           Danguolė Morkūnienė



Želdinių atstumai

 

LR Sodininkų bendrijų įstatymas 6 str. 5 d.

5.  Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.“


LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS 

DĖL MEDŽIŲ IR KRŪMŲ VEISIMO, VEJŲ IR GĖLYNŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717

Vilnius

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

MAŽIAUSI LEISTINI ATSTUMAI IKI KAIMYNINIO SKLYPO RIBOS, KAI ŽELDINIAI VEISIAMI BE ŠIO SKLYPO SAVININKO, VALDYTOJO AR ĮGALIOTO ASMENS SUTIKIMO RAŠTU


Eil. Nr.

Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė

Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro)

Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo   ribos, m

1.

medžiai ir   krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami   aukštesni kaip 3 m

šiaurinė pusė

(tarp 315 o ir 45 o)

5



kitos pusės

3

2.

medžiai ir   krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki  3 m aukščio arba   formuojami iki 3 m aukščio

visos pusės

2

3.

medžiai ir   krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki  2 m aukščio arba   formuojami iki 2 m aukščio

visos pusės

1

4.

gyvatvorė,   skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio

pietinė pusė

(tarp 135 o ir 225 o)

1

5.

gyvatvorė,   skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio

visos pusės

1


Ar sodininkų bendrijos gali būti savanoriškos veiklos organizatoriai ir

su bendrijos pirmininku sudaryti savanoriškos veiklos sutartį


Vilniaus susivienijimas „Sodai“ iš savo narių dažnai sulaukia klausimo, ar su išrinktu sodininkų bendrijos pirmininku privalo būti sudaryta darbo sutartis.

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 17 str. 1 d. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Labai dažnai pasitaiko, kad sodininkų bendrijos pirmininkas atsisako apmokėjimo už savo darbą, nes bendrijos pajamos yra labai nedidelės.

Ar tokiu atveju pagal LR Savanoriškos veiklos įstatymo 6 str. 9 p. sodininkų bendrijos gali būti savanoriškos veiklos organizatoriai ir su bendrijos pirmininku sudaryti savanoriškos veiklos sutartį.“

 

 Atsako Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos


KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir vadovaudamiesi VDI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5. papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Pažymime, kad VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai nepasisako fakto klausimu, o tik teikia konsultaciją, susijusią su teisės normų reguliavimu paklausimo dalyko atžvilgiu ir jų aiškinimu.

Informuojame, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).

DK 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju DK 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – LR SBĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. LR SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą taip pat nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas (LR SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamiesi DK bei LR SBĮ nuostatomis ir atsakydami į Jūsų klausimus, VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai teikia konsultaciją, kad VDI specialistų nuomone, kadangi sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, o vadovaujantis DK 101 straipsniu su juridinio asmens vadovu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, todėl darbo sutartis turi būti sudaroma su atlygintinai dirbančiu sodininkų bendrijos pirmininku.

Sprendžiant dėl pirmininko darbo savanoriškos veiklos pagrindu būtina įvertinti ar susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose tarp bendrijos pirmininko ir pačios bendrijos nėra DK numatytų darbo teisinių santykių požymių, taip pat, ar pati sodininkų bendrija atitinka Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo reikalavimus.


Informavimo ir konsultavimo                                                           

skyriaus vyriausiasis specialistas                                                                                                Laurynas Gudžiūnas

 

 

 

 

AR GALI BENDRIJOS PIRMININKAS BŪTI IR BENDRIJOS BUHALTERIU

 

 

 

 

 

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ iš savo narių sulaukia klausimo, ar sodininkų bendrijos pirmininkas kartu gali būti ir bendrijos buhalteriu. Šis klausimas iškyla mažoms sodininkų bendrijoms, kurios į metus surenka labai mažai lėšų, todėl buhalterio įdarbinimas ir algos mokėjimas jam finansiškai yra nepakeliama. Sodininkų bendrija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio pajamas sudaro tik nario mokestis. Labai dažnai sodininkų bendrijos pirmininkas pasisiūlo kartu būti ir bendrijos buhalteriu.

 

 

Prašėme Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išaiškinti, ar bendrijos pirmininkas gali būti kartu ir tos pačios bendrijos buhalteriu.

 

 

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS IŠAIŠKINIMAS