Apie mus

Vilniaus susivienijimo "Sodai" veikloje dalyvauja 337 nariai.

Vilniaus susivienijimo "Sodai" veikloje dalyvauja: 7 fiziniai asmenys ir 330 sodininkų bendrijos.

Mūsų paslaugos

Vilniaus susivienijimo ,,Sodai“ teikia konsultacijas, nemokamą pirminę teisinę pagalbą savo asociacijos nariams, taip pat ir ne asociacijos nariams už nustatytus įkainius.

Pirminė nemokama teisinė pagalba yra:

1. teisinė informacija;

2. teisinės konsultacijos;

3. patarimai dėl ginčo sprendimo be teismo;

4. seminarai.

Antrinė mokama teisinė pagalba:

1. teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas;
2. sodininkų bendrijos dokumentų ruošimas:

įstatai
vidaus tvarkos taisyklės
valdybos darbo reglamentas
revizijos komisijos/revizoriaus darbo reglamentas
bendro naudojimo objektų aprašas
asmens duomenų tvarkymo taisyklės sodininkų bendrijoje
sutartys
protokolai

Vilniaus susivienijimo "Sodai" tikslai

1) organizuoti ir teikti konsultacijas sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos;

2) skleisti informaciją apie mėgėjišką sodininkystę, užsiimti leidybine ir švietėjiška veikla;

3) atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus valstybės bei savivaldybių institucijose;

4) padėti realizuoti savo narių užaugintą produkciją;

5) rūpintis narių auginamų augalų rūšių ir veislių asortimento plėtimu;

6) siekti, kad būtų saugoma gamta, prisidedama prie miestų, gyvenviečių, poilsio zonų apželdinimo;

7) visuomenei naudingais tikslais organizuoti visuomenines talkas švariai gamtai išsaugoti;

8) rengti geriausiai tvarkomų sodų bendrijų ir gražiausių sodų sklypų apžiūras, konkursus, parodas;

9) rengti konferencijas, seminarus programiniams, dalykiniams ir organizaciniams klausimams aptarti;

10) bendradarbiauti su valstybinėmis bei savivaldybės institucijomis rengiant teisės aktus, programas, norminius dokumentus, reglamentuojančius susivienijimo ir narių veiklą;

11) dalyvauti šalies ir tarptautinėse sodininkystės parodose ir skatinti narių dalyvavimą;

12) plėtoti ryšius su užsienio organizacijomis, keistis patyrimu mėgėjiškos sodininkystės, daržininkystės, gėlininkystės, kitose aplinkos apsaugos srityse;

13) steigti visuomenės informavimo priemones, leisti savo leidinius;

14) teikti labdarą, paramą;

15) steigti fondus;

16) teikti savo nariams konsultacijas juridiniais ir buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais;

17) teikti organizacines reklamos paslaugas;

18) teikti konsultacijas nariams, siekiant padėti vykdyti jų įstatuose numatytą veiklą;

19) koordinuoti narių veiklą;

20) teikti naudą visuomenei ar jos daliai, susivienijimo nariams ir kitiems asmenims visuomenei naudingose srityse (aplinkos apsauga, socialinė ir kt.);

21) įgyvendinti kitus tikslus, susijusius su mėgėjiškos sodininkystės puoselėjimu ir plėtote.

Valdybos nariai 2022-2025 kadencija

1. Romasis Vaitekūnas (SB „Atžalynas – D“) – valdybos pirmininkas (Susivienijimo pirmininkas)

2. Benediktas Lazutka (SB „Rimtis“) – valdybos narys

3. Petras Algimantas Pumputis (SB „Dobilas“) – valdybos narys

4. Vytautas Zulonas (SB „Verkiai“) – valdybos narys

5. Genadij Litvinov (SB „Tyla“) – valdybos narys

6. Edmondas Katinauskas (SB „Žaliasis šilas“) – valdybos narys

7. Beata Vilimaitė Šilobritienė (SB „Sodžius-3“) – valdybos narė

8. Birutė Aldona Kryžienė (SB „Airėnai“) – valdybos narė

9. Renaldas Aželskas (SB „Neris“) – valdybos narys

Valdybos darbo reglamentas

Revizijos komisija 2022-2025 kadencija

Aldona Petkevičienė (Susivienijimo narys – fizinis asmuo) - revizijos komisijos pirmininkė

Nadiežda Geniuš (SB „Astra“) - revizijos komisijos narė

Audrius Uleckas (SB „Vyšnelė-2“) - revizijos komisijos narys

Revizijos komisijos darbo reglamentas

Istorija

Vilniaus miestą iš visų pusių supa daugybė sodininkų bendrijų, puošiančių kraštą. Čia kas ketvirta vilniečio šeima (per 150 tūkstančių žmonių) turi savo, dabar jau nuosavą sklypą. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja miestiečių, kurie į sodininkų bendrijas persikelia nuolatinai gyventi, sodo namelius renovuodami į gyvenamuosius namus.

Vilniaus mieste pirmieji kolektyviniai sodai (taip jie tada vadinosi) pradėjo kurtis 1953 metais. Jie buvo kuriami prie įmonių, įstaigų ir organizacijų. Tais metais Vilniaus miesto vykdomojo komiteto nutarimu paskirti žemės sklypai ir įkurti kolektyviniai sodai prie Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio instituto, Vilniaus šiluminės elektrinės.

Sodams buvo skiriama nedarbinga laisvų žemės fondų, dažnai apaugusi krūmais, vietomis užmirkusi, akmenuota žemė, panaudotos žvyrduobės ir pan. Didelėmis pastangomis ir darbu naujieji sodininkai tokią žemę sukultūrino: nurinko akmenis, iškirto krūmus, iškasė griovius vandens sistemoms. Darbščios rankos, labai didelis entuziazmas ir noras turėti savo žemės sklypelį davė rezultatus. Iš pradžių sodo bendrijoms steigti buvo skiriami tik ne žemės ūkio naudmenos, tuo tarpu vėliau – ir naudojama žemė, ir didesni jos plotai.

Štai kaip augo Vilniaus kolektyvinių sodų ir jų narių skaičius: 1953 m. skirta 40 ha žemės, įkurtos 5 sodininkų bendrijos, kuriose buvo 490 narių; po 10 metų – 376 ha, 43 sodininkų bendrijos ir 6 390 narių, 1975 m. – 1480 ha, 117 sodininkų bendrijų ir 17 504 nariai; 1985 m. – 3 587 ha, 417 sodininkų bendrijų ir 35 454 nariai, 1989 m. – 490 ha, 480 sodininkų bendrijų ir apie 50 000 narių. Nuo 1989 m. žemės naujiems mėgėjiškiems sodams steigti nebuvo skiriama, nors tuo metu Vilniaus mieste norinčių gauti žemės sodams steigti buvo per 10 000 vilniečių.

Tuo metu ir dabar Vilniaus susivienijimas „Sodai“ – didžiausias Respublikoje. Sodininkai mėgėjai už tai turi būti dėkingi tuometinei Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono vadovybei ir sodų organizatoriams. Tačiau pagrindinis organizatorius ir centras buvo susivienijimas „Sodai“. Tik 1963 m. įkurta Lietuvos sodininkų draugijos taryba iš 9 narių. Jos neetatiniu pirmininku buvo išrinktas mokslininkas astronomas J.Juška. Vėliau neetatiniu pirmininku daug metų dirbo J.Matiukas, agronome B.Stankevičienė. Atsirado iš sodininkų nario mokesčio lėšų apmokami Lietuvos sodininkų draugijos Vilniaus tarybos darbuotojai, nes sodininkams vis daugiau reikėjo suteikti įvairių paslaugų organizaciniais, juridiniais, sodų veisimo ir priežiūros klausimais.

Ypač didelio pritarimo pelnė mūsų susivienijimo rengiamos parodos-mugės, derliaus šventės Vingio parke, Sporto rūmuose ir aikštėje prie jų, uogų parodos Žemės ūkio ministerijos salėje. Panašūs renginiai buvo rengiami ir kai kuriose sodininkų bendrijose.