VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 


 

PRANEŠIMAS

DĖL VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ NARIŲ SUSIRINKIMO

 

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko sprendimu 2021 m. rugpjūčio 10 d. (antradienį) 14 val. Vilniaus rajono savivaldybės didžiojoje salėje (I aukštas, adresas: Rinktinės g. 50, Vilnius) šaukiamas ataskaitinis Susivienijimo narių susirinkimas.

Susirinkimo darbotvarkė:

1. Susivienijimo veiklos ataskaita už 2020 m.

2. Susivienijimo revizijos komisijos ataskaita už 2020 m.

3. Susivienijimo 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas

4. Susivienijimo 2021 m. pajamų – išlaidų sąmatos tvirtinimas

5. Kiti klausimai

Nesusirinkus kvorumui pakartotinis ataskaitinis susivienijimo narių susirinkimas bus šaukiamas 2021 m. rugpjūčio 12 d. (ketvirtadienį) 14 val. toje pačioje vietoje, pagal tą pačią darbotvarkę.

Su susirinkime svarstomų dokumentų projektais galima susipažinti Susivienijimo buveinėje, adresu Lazdynų g. 21, Vilnius, 408 kab.(prieš tai suderinus atvykimo laiką).

 

Susirinkimą šaukia susivienijimo pirmininkas

2021-07-26

 

Pastabos:

1. Prašome į susirinkimą atvykti ir viso susirinkimo metu dėvėti medicininę veido kaukę.

2. Esant galimybei, pageidautume, kad susirinkime dalyvautų tik pasiskiepiję/ persirgę/ prasitestavę asmenys.

3. Jei susirinkimo dieną jaučiatės blogai (pakilo temperatūra ar jaučiate covid-19 susirgimui būdingus simptomus), susirinkime dalyvauti draudžiama.

4. Susirinkimas organizuojamas vadovaujantis LR Asociacijų įstatymu ir Susivienijimo įstatais, todėl reikalavimas išlaikyti 14 dienų terminą tarp pirmo ir pakartotinio susirinkimo, netaikomas.

5. Pagal Susivienijimo įstatus išankstinis balsavimas yra negalimas.


 DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOSE

Jei galvojate, kad turėdami sodo sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje galite daryti, ką norite, ar galite verstis bet kokia komercine veikla, labai klystate. Kviečiame susipažinti su LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento atsakymu, kuriame išaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja galimą veiklą sodininkų bendrijų teritorijose.




BENDRIJOS NARIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS NESUŠAUKUS SUSIRINKIMO 

(AKTUALU KARANTINO METU)

 

Mūsų nariams kyla klausimų dėl susirinkimų sušaukimo dabartinėmis karantino sąlygomis. Sodininkų bendrijoms, kurių finansiniai metai baigėsi kartu su kalendoriniais metais, t.y. gruodžio 31 d., pagal Sodininkų bendrijų įstatymą susirinkimus reikia sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius, t.y. iki gegužės 1 d.

Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 8 d. įtvirtinta nuostata: Bendrijos nariai sprendimus gali priimti ir nesušaukę susirinkimo, bet jie turi raštu pareikšti nuomonę apie savo sprendimą bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Informuojame, kad šia nuostata negalės pasinaudoti tos bendrijos, kurių įstatuose nėra įtvirtinta balsavimo raštu tvarkos (išankstinio balsavimo tvarka netinka), t.y. senuose įstatuose nuo 1991 m. iki 2008 m. imtinai ši tvarka nebuvo numatyta, tik nuo 2009 m. (priėmus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus) atsirado tokia tvarka. Todėl tos bendrijos, kurių įstatai yra patvirtinti iki 2009 m., pravesti balsavimo raštu negalės, o turės laukti, kol pasibaigs karantinas.

Visos kitos bendrijos, kurių įstatai patvirtinti nuo 2009 m. šia tvarka jau gali pasinaudoti (atidžiai perskaitykite skyrių „Bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo tvarka“, kuriame bus numatyta ir balsavimo raštu, nesušaukus narių susirinkimo vykdymo tvarka).

Pastaba: Įstatymas nereikalauja balsavimo raštu daryti visais tradiciniais susirinkimo klausimais. Pvz. Bendrijos gali organizuoti balsavimą raštu vienu darbotvarkės klausimu (pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas ar pan., kad nesustotų bendrijos veikla). Pasibaigus karantinui bus galima organizuoti įprastinius susirinkimus, kuriuose apsvarstysite likusius klausimus.

Toliau aptarsime bendrai, kaip yra vykdomas balsavimas raštu. 

Kadangi skirtingais metais (nuo 2009 m. iki 2019 m.) patvirtintuose bendrijų įstatuose yra numatytos skirtingos balsavimo raštu tvarkos, prašome laikytis Jūsų įstatuose numatytos balsavimo raštu tvarkos ir bendrosios susirinkimų sušaukimo tvarkos (kas liečia apie paskelbimą):

1)     Norint sukviesti bet kokį bendrijos narių susirinkimą, visų pirma bendrijos valdymo organas (valdyba ar vienasmenis Bendrijos pirmininkas) turi priimti sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo, šiuo atveju reikia priimti sprendimą dėl balsavimo raštu. Bendrijos valdyba gali sušaukti nuotolinį valdybos posėdį (per elektronines priemones, ar apklausos būdu).

2)     Kai jau yra priimtas valdymo organo sprendimas dėl balsavimo raštu nesušaukus susirinkimo, apie balsavimą raštu turite informuoti savo bendrijos narius Jūsų įstatuose nustatyta tvarka (pastaba: ta pati informavimo tvarka kaip ir šaukiant susirinkimus), t.y. pranešimai (el. paštu, paštu), skelbimai (skelbimų lentose, laikraščiuose, savivaldybės internetiniame puslapyje ir kt.) apie rengiamą balsavimą išsiunčiami/paskelbiami/pakabinami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios.

3)     Pranešime apie rengiamą balsavimą raštu turi būti nurodyta:

a.      organizatorius: sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas, kontaktinis asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už balsavimo organizavimą;

b.     svarstomas klausimas (klausimai);

c.      kur ir kaip bus galima susipažinti su svarstomų klausimų sprendimo projektais

(pavyzdžiui, bus paskelbiama bendrijos interneto svetainėje, išsiunčiama kartu su balsavimo raštu biuleteniu ir pan.);

d.     balsavimo pradžios ir pabaigos data (14 dienų terminas, pavyzdžiui balsavimo pradžia balandžio 14 d. pabaiga balandžio 28 d.)

Pastaba: jei vis dėlto balsavimas raštu neįvyktų (Balsavimas raštu laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino grąžintų ar perduotų ir pripažintų galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už 2/3 visų Bendrijos narių), numatykite pakartotinio balsavimo pradžios ir pabaigos datas (pradžios data turi būti ne ankstesnė kaip po 14 kalendorinių dienų, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui);

e.      biuletenio grąžinimo organizatoriui vieta ir būdai (kokie yra numatyti Jūsų įstatuose).

 

4)     Bendrijos valdymo organas paruošia balsavimo raštu biuletenius (priedas Nr. 1), kitą informaciją, kuri bus reikalinga pildant biuletenius (ataskaitos, dokumentų projektai ir pan.).

 

5)     Balsavimo biuleteniai yra įteikiami/išsiunčiami bendrijos nariams Jūsų įstatuose numatytais būdais.

 

6)     14 dienų laukiama grįžtant užpildytų biuletenių.

 

7)     Balsavimo raštu rezultatus apibendrina bendrijos valdymo organo patvirtinta balsų skaičiavimo komisija, sudaryta iš Bendrijos narių atstovų (ne mažiau kaip 3 asmenys) (siūlome, priimant sprendimą dėl susirinkimo sušaukimo raštu, pasitvirtinti balsų skaičiavimo komisiją).

8)     Balsų skaičiavimo komisija surašo protokolą (priedas Nr.2), kurį vėliau patvirtina Bendrijos valdymo organas.

Atkreipiame dėmesį į svarbų reikalavimą, numatytą Sodininkų bendrijų įstatyme. Įstatymo 16 str. 12 d. įtvirtinta "Sprendimai priimami, balsuojant raštu, nesušaukus susirinkimo yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų bendrijos narių." Vadinasi, balsavimo raštu tvarka yra griežtesnė, norint priimti sprendimus, būtina, kad už sprendimą balsuotų 2/3 visų bendrijos narių plius vienas.

 

9)     Jei balsavimas raštu neįvyksta, pakartotinai (anksčiau nustatytomis pakartotinio balsavimo datomis) vykdote balsavimą raštu.

Pastaba: šiam balsavimui negalioja „kiek balsuos, tiek užteks“ taisyklė. Vėl turite sulaukti grįžtant 2/3 plius vienas balsavimo biuletenių.

 

10) Balsavime raštu priimti sprendimai skelbiami Jūsų įstatuose nustatyta tvarka.

-------------------------------------

BENDRIJOS NARIŲ BALSAVIMO RAŠTU BIULETENIS

2020 m. ……………………………………d.

(data, vieta)

 

1. Sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas: .........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

 

2. Bendrijos nario vardas, pavardė, sodo sklypo numeris, adresas:..........................................................................

......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

 

3. Svarstomas klausimas (klausimai):

1)................................................................................................................................................................................

2)................................................................................................................................................................................

3)................................................................................................................................................................................

 

4. Su papildoma informacija (jei tokia yra, ataskaitos, dokumentų projektai) galima susipažinti: ...................................................................................................................................................................................

(nurodomas interneto svetainės adresas, jei informacija nebuvo pateikta kartu su biuleteniu)

 

5. Siūlomi sprendimai (sprendimo būdai) dėl kurių balsuojama:

Eil. Nr.

Siūlomas sprendimas   (pateikiamas aiškus ir konkretus sprendimo aprašymas)

Žyma raštu:

  

„pritariu“,

  

„nepritariu“

Nario parašas

1

 

 

 

2

 

 

 

3

 

 

 

 

6. Biuletenis turi būti grąžintas balsavimo organizatoriui iki ...............................................................

(nurodoma data)

7. Biuletenio grąžinimo būdai:

7.1. išsiunčiant paštu (el.paštu) adresu: ........................................................................................... ;

(nurodomas adresas)

7.2. grąžinant balsavimo organizatoriui kitu būdu:

.......................................................................................................................................................

(nurodoma, kokiu būdu grąžinamas balsavimo biuletenis)

 

8. Bendrijos nario vardas, pavardė, parašas, biuletenio užpildymo data: ..................................................................

......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

  

 


-------------------------------------

BALSAVIMO RAŠTU BALSŲ SKAIČIAVIMO KOMISIJOS PROTOKOLAS

2020 m. .................................... d. Nr.

(data, vieta)

 

1. Sodininkų bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto (jei tokį turi) adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas: .........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

2. Balsų skaičiavimo komisijos nariai (vardas, pavardė): .....................................................................................................

........................................................................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................................................................

 

3. Sprendžiamas klausimas (klausimai):

1) ....................................................................................................................................................................................................

2) ....................................................................................................................................................................................................

3) ....................................................................................................................................................................................................

 

4. Įteikta (išsiųsta) balsavimo biuletenių (bendrijos narių skaičius) ..................................................................................

5. Gauta balsavimo biuletenių ..................................................................................................................................................

iš jų negaliojantys ........................................................................................................................................................

 

6. Išvada dėl balsavimo ..............................................................................................................................................................

(nurodoma ar balsavimas įvyko, ar neįvyko)

7. Balsavimo rezultatai:

Eil. Nr.

Siūlomas sprendimas

Balsavimo rezultatai

  

(nurodoma skaičiumi ir žodžiu)

Balsavimo išvada (nurodoma, sprendimas priimtas ar nepriimtas)

1.

 

Pritarė ...............

  

Nepritarė ............

 

2.

 

Pritarė ...............

  

Nepritarė ............

 

3.

 

Pritarė ...............

  

Nepritarė ............

 

 

8. Balsų skaičiavimo komisijos narių pastabos ir siūlymai ...................................................................................................

........................................................................................................................................................................................................  

(nurodomos komisijos narių pastabos)

........................................................................................................................................................................................................

 

 

 

Komisijos nariai

 

 

 

(parašas)

(vardas, pavardė)

 

 

 

 

(parašas)

(vardas, pavardė)

 

 

 

 

(parašas)

(vardas, pavardė)

 

 

Paruošė Vilniaus susivienijimas "Sodai"

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PATAISOS

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 221 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS.


Vilniaus susivienijimas "Sodai" yra paruošęs naujus pavyzdinius Sodininkų bendrijos įstatus bei Vidaus tvarkos taisykles.




SODININKŲ BENDRIJOS PIRMININKO DARBAS PASIRAŠANT DARBO SUTARTĮ ARBA SAVANORIŠKOS VEIKLOS PAGRINDU

„Vilniaus susivienijimas „Sodai“ iš savo narių dažnai sulaukia klausimo, ar su išrinktu sodininkų bendrijos pirmininku privalo būti sudaryta darbo sutartis.

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 17 str. 1 d. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Labai dažnai pasitaiko, kad sodininkų bendrijos pirmininkas atsisako apmokėjimo už savo darbą, nes bendrijos pajamos yra labai nedidelės.

Ar tokiu atveju pagal LR Savanoriškos veiklos įstatymo 6 str. 9 p. sodininkų bendrijos gali būti savanoriškos veiklos organizatoriai ir su bendrijos pirmininku sudaryti savanoriškos veiklos sutartį.“

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas

KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ  

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir vadovaudamiesi VDI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5. papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Pažymime, kad VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai nepasisako fakto klausimu, o tik teikia konsultaciją, susijusią su teisės normų reguliavimu paklausimo dalyko atžvilgiu ir jų aiškinimu.

Informuojame, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).

DK 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju DK 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – LR SBĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. LR SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą taip pat nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas (LR SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamiesi DK bei LR SBĮ nuostatomis ir atsakydami į Jūsų klausimus, VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai teikia konsultaciją, kad VDI specialistų nuomone, kadangi sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, o vadovaujantis DK 101 straipsniu su juridinio asmens vadovu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, todėl darbo sutartis turi būti sudaroma su atlygintinai dirbančiu sodininkų bendrijos pirmininku.

Sprendžiant dėl pirmininko darbo savanoriškos veiklos pagrindu būtina įvertinti ar susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose tarp bendrijos pirmininko ir pačios bendrijos nėra DK numatytų darbo teisinių santykių požymių, taip pat, ar pati sodininkų bendrija atitinka Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo reikalavimus.

Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams neprivalomos. Taip pat informuojame, kad konsultacijas bei aktualią informaciją dėl Darbo kodekso galite rasti internetiniame puslapyje www.vdi.lt skiltyje „DUK“.Mums labai svarbi Jūsų nuomonė! Todėl kviečiame skirti kelias minutes ir įvertinti VDI Jums suteiktą konsultaciją. Tą padaryti galite čia: https://apklausa.lt/f/valstybines-darbo-inspekcijos-vdi-paslaugu-kokybes-vertinimo-anketa-z6afd5g/answers/new.fullpage

   

Informavimo ir konsultavimo                                                           

skyriaus vyriausiasis specialistas                                                 Laurynas Gudžiūnas

Tel. (8 5) 260 3473, el. p. laurynas.gudziunas@vdi.lt


Teisingumo ministerijos atsakymas


Kaminų valymas

Valome kaminus, krosnis, taip pat valome latakus, lietaus nubėgimo sistemas, stogus. Kaminų valymas kainuoja 20-30€. Jeigu jūsų bendruomenėje susirinktų grupė žmonių, kuriems domintų šios paslaugos, galėtumėme padaryti gerą nuolaidą.

Dirbame pagal ind. veiklą, todėl galime išrašyti sąskaitą bendrijai, jeigu to reikėtų. Dėl susikaupusių suodžių kamine atsiranda grėsmė kilti gaisrui, apsinuodyti smalkėmis, krosnis labiau dūmija. Švarus kaminas gerina trauką, mažina dūmingumą.

Malkų skaldyklės nuoma 220V. Ji sunaudoja tik 2kwh. Įrenginys telpa į automobilio bagažinę, yra pagalbiniai ratukai transportavimui.  TIK 12€/para.

Kontaktai:

+370 695 82933

https://www.facebook.com/ KaminuValymasss/

OBELŲ GENĖJIMAS, AERACIJA, KITOS PASLAUGOS

Esu sąžiningas, be žalingų įpročių vyras.  Pagal profesiją- miškininkas. Darbo patirtis 28 metai. Darbus atlieku sutartu laiku, greitai ir kokybiškai. Esant skubiems ir didesnio ploto užsakymams dirbu kartu su dar 2-3 darbininkais.
REGISTRUOJAM IŠANKSTINIUS UŽSAKYMUS VEJOS SKARIFIKAVIMUI ( AERACIJAI)
Vejos skarifikavimas yra vienas pagrindinių darbų vejos priežiūrai, kurį būtina atlikti anksti pavasarį, kai išdžiūsta veja, o geriausia kai paauga veja ir ją nupjovus. Rekomenduojama tai pakartoti ir rudenį. Visą suskarifikuotą seną vejos veltinį sugrėbiame ir išvežame. Skarifikavimui naudojam  naują profesionalų amerikiečių kompanijos skarifikatorių JOHN DEERE D 38R.
Pakvieskite kaimynus, draugus prisijungti ir užsisakyti vejos skarifikavimą + tręšimo paslaugą.
Už kiekvieną papildomą klientą taikome 10 % nuolaidą Jums.Galioja sklypams iki 10 arų.
Virš 10 arų sklypams taikoma 50 % nuolaida pakvietus 5 ir daugiau kaimynų.
Skarifikavimo nauda:
1. Patenka deguonis į šaknis ir dirvožemį.
2. Geriau įsigeria vanduo į dirvą ir gauna geresnį priėjimą prie šaknų sistemos.
3. Išpešioja po žiemos atsiradusias, nudžiuvusias žolių dalis.
4.Suspausta dirva atsilaisvina ir leidžia šaknų sistemai augti.
Patikėkite dirvos skarifikaciją tikriems profesionalams.
Vejos trešimas su trąšomis.
KROVINIŲ PERVEŽIMAS.
- Prekių atvežimas iš prekybos centrų( Depo, Ermitražo, Moki- Veži, Ikea, Senukų ir kitų.)
- įvairių krovinių pervežimas ( statybinės medžiagos, įrankiai, įvairūs įrenginiai, avalynė, drabužiai).
-Senų baldų išvežimas.
- Perkraustymo paslaugos ( baldai, buitinė technika, dviračiai ir kita.)
-Statybinių atliekų išvežimas.
- Šiukšlių surinkimas ir išvežimas.
- sandėliukų ir garažų sutvarkymas ir šiukšlių išvežimas.
- kitos paslaugos.
Vilniaus mieste transporto paslaugų kaina Citroen Jumper ( aukštis - 1,85 m, plotis -1,75 m, ilgis 3,20 m. Tūris 12 kubų) 10-15 eurų/ val.Užmiestyje kaina nuo 0,30 eurų/ 1 km. Krovėjo paslaugos 5- 10 eurų/ val. Minimalus užsakymas 1 val. Išrašome sąskaitas- faktūras. Dirbame 7 dienas per savaitę.

VAISMEDŽIŲ, KRŪMŲ, OBELŲ IR MEDŽIŲ GENĖJIMAS. BALINIMAS.
SENŲ OBELŲ IR VAISMEDŽIŲ GENĖJIMAS, BALINIMAS.

Labai svarbu genėti obelis ir vaismedžius su kokybiškais įrankiais, kurie tiksliai nupjauna šakas ir šakeles. Tai pat labai svarbu teisingai nupjauti šakas, jeigu nupjausim per mažai, priaugs vilkaūglių, jeigu per daug, tai nebeužgis gerai žaizda.
Šiuos darbus atlieku  su profesionaliais įrankiais, kurie tiksliai nupjauna šakas, šakeles.
Stambias šakas nupjaunu su STIHL MSA 160 C akumuliatoriniu profesionaliu pjūklu.
Pjaunu medžius ir krūmus. MALKŲ PJOVIMAS
Arboristų, aukštalipių paslaugos. Pjaunu avarinius, pavojingus medžius.
Nuolatinė namų, sodybų, sodų, daugiabučių namų teritorijų priežiūra.
Sutvarkau apleistus sklypus, sodus, sodybas, reikalui esant surenku ir išvežu šiukšles ir įvairias atliekas. Lapų ir žolės grėbimas ir išvežimas. Gyvatvorių ,tujų, krūmų karpymas ir formavimas. Kaina priklauso nuo gyvatvorės aukščio, ploto ir kitų aplinkybių.
Šakų, krūmų išvežimas arba susmulkinimas vietoje su sodo smulkintuvu. Teritorijos, takų, šaligatvių, automobilių aikštelių šlavimas rankiniu.
Tvarkau patalpas po statybos darbų arba remontų, persikraustant.
Žolę, krūmus pjaunu bei jaunuolynus retinu nauju galingu vokišku"STIHL" FS 410 C firmos trimeriu ir akumuliatoriniu nauju galingu trimeriu " Stihl" FSA 90 , kuris labai tyliai dirba, labai maža vibracija ir neteršia aplinkos. Tai aktualu prie daugiabučių, soduose, prie administracinių patalpų.
Vėją pjaunu nauja, galinga, 53 cm pjovimo pločio VIKING MB 655 V firmos vejapjove.
Didesnius vejos plotus pjaunu galingu, nauju VIKING   MT  6112 C  firmos traktoriuku.
Gyvatvores karpau naujomis STIHL firmos akumaliatorinėmis gyvatvorių žirklėmis HSA 86, kurios dirba tyliai ir nekelia daug triukšmo.
Sunkiai pasiekiamas šakas nupjaunu su vokiečių firmos  STIHL HTA 85 akumuliatorine aukštapjove su teleskopiniu kotu, jos ilgis 3,9 metro. Įmanoma nupjauti medžio šakas, net iki 7 metrų aukštyje ir aukščiau. Sumažėja darbų savikaina, nereikia samdyti autobokštelio.
Žolės pjovimas trimeriu nuo 3,5 eurai už arą.
Apleistos, peraugusios, sunkiai prieinamose vietose, didelio nuolydžio šlaituose žolės pjovimo kaina nuo 4,5 eurai už arą.
Vejos pjovimas nuo 2,5 eurai už arą. Kaina priklauso nuo sklypo sudėtingumo.
* Pasilieku teisę keisti kainas, atvykęs į objektą, apžiūrėjęs reljefą, sklypo priežiūros sudėtingumą.
Dirbu su privačiais asmenimis ir įmonėmis, bei organizacijomis.
Dirbu ir išeiginėmis dienomis.
Išrašau kvitus, PVM sąskaitas faktūras.

Dirbu Vilniuje,Vilniaus apskrityje. Visoje Lietuvoje.
Pastaba. Minimalus atvykimas 25 eurai.
Elektroninis paštas.   rolandas.surdokas@gmail.com
Rolandas 860300944


SODININKŲ BENDRIJOS VALDYMO ORGANO REGISTRAVIMAS

 

Sodininkų bendrijų valdymo organams kyla neaiškumų, nuo kada naujai išrinktas SB valdymo organas pradeda eiti savo pareigas - nuo išrinkimo susirinkime dienos ar nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Informuojame, kad Vilniaus susivienijimas "Sodai" kreipėsi su užklausimu į Susisiekimo ministeriją (jai priklauso Registrų centras) bei į Teisingumo ministeriją. Siunčiame Jums Teisingumo ministerijos išaiškinimą.

Pasak, Teisingumo ministerijos specialistų, remiantis Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 5-7 punktų nuostatomis, Registre turi būti nurodyti visų juridinių asmenų (tarp jų ir asociacijų) organai, valdymo organo nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. Šių duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų ar Asociacijų įstatymo nuostatos nenustato jokių šios nuostatos išimčių. Todėl juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos atsiranda nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Vadovaujantis tuo, neįregistruotas valdymo organas neįgyja jokių teisių ir pareigų valdant sodininkų bendriją ar atstovaujant ją kitose institucijose, sudarant sandorius juridinio asmens vardu.

Pridedame Teisingumo ministerijos atsakymą.


SODININKŲ AKTUALIJŲ FRAGMENTAI

2017 m. pradžioje Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių valia buvau išrinktas Susivienijimo valdybos pirmininku. Per pusmetį neįmanoma įsigilinti į 361 (tiek narių jungia Susivienijimas) sodininkų bendrijų rūpesčius ir lūkesčius. Nepaisant visų neišspęstų problemų pirmiausiai reikėtų padėkoti sodininkų bendrijų valdyboms ir jų pirmininkams už dažnai nedėkingą ir neadekvačiai atlyginamą jų triūsą visų sodininkų labui.

Sodininkų organizacijos gali didžiuotis ilga ir prasminga savo istorija. Šis judėjimas vertas išsamesnio dėmesio ir aprašymo. Juolab, kad Lietuvos sodininkų draugija 2019 metais balandžio mėn. paminės savo 60-metį. Turbūt galima teigti, kad sodininkų judėjimas ekonomine prasme vienas iš pirmųjų pralaužė socializmo ledus, kadangi savo nedideliuose žemės lopinėliuose pajuto privačios nuosavybės privalumus. Didelės pagarbos nusipelno sodininkystės pirmeiviai. Kai kurie jų iki šiol energingai puoselėja savo jaunystės vaisius.

Keičiasi kartos, valdžios, tradicijos. Labai daug faktorių įtakoja į dabartinių sodininkų bendruomeninių organizacijų veiklą. Nepaisant aukščiau išvardintų pasikeitimų, sodininkų bendruomenė lieka pakankamai stabili. Sodininkų bendrijose, kur valdymo organai veikia ranka rankon su savo nariais, ten gerbūvis sutvarkytas, geras iniciatyvas palaiko savivaldybės. Pastaruoju metu neretai kai kuriose bendrijose randasi destruktyvūs asmenys, kurie be kritikos nieko negali pasiūlyti racionalaus. Jų tikslas išbalansuoti tarpusavio santykius išgalvotais motyvais, finansiškai neprisidėti prie bendro gėrio kūrimo. Jie neįsigilina į bendrijos vystymosi istoriją: kiek reikėjo įdėti pastangų, nuosavų lėšų, kad konkreti bendrijos teritorija iš pelkėtos krūmais apaugusios nedirbamos žemės taptų žydinčiu sodu, patogia gyvenimui ir poilsiui vieta.

Kiekvienas naujas įgyvendintas projektas sukuria pridėtinę vertę visiems bendrijoje esantiems sklypams, todėl bendram gerbūviui gerinti privalu prisidėti finansiškai, ne tik vadovaujantis morale, bet ir LR Sodininkų bendrijų įstatymu. Nereikia būti orakulu, kad nuspėtum, jog valdžios institucijos nepalaikys nors ir gerų mūsų iniciatyvų, jeigu tarpusavio santykiuose nebus kuo didesnės vienovės mūsų bendruomenėje. Kartais matai tokius beprasmiškus, vedančius į akligatvį ginčus, skundus, kurie tarsi vėžinės ląstelės užkrečia sveiką bendrijos organizmą.

Daug ginčų viešoje erdvėje ir teisminėje praktikoje keliama dėl asmenų (ne bendrijos narių), turinčių nekilnojamąjį turtą bendrijos teritorijoje. Manome, kad šių santykių tikslesnis reguliavimas turi būti labai konkrečiai atsispindėti LR Sodininkų bendrijų įstatyme, bendrijų įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse, bendrijų narių visuotinių susirinkimų ir valdybų posėdžių protokoluose. Tuomet mažiau atsiras teisinių kolizijų. Bendraujant su bendrijų nariais, valdybų nariais ir pirmininkais ataskaitiniuose susirinkimuose teko ne mažai išgirsti pesimistinių gaidelių iš vadovų dėl veiklos sunkumų, problemų gausos. Tuo pačiu neteko girdėti iš kritikuojančių naujų idėjų ir jų realizavimo būdų. Demokratiniais principais grįstas mūsų santykių reguliavimas leidžia kiekvienam bendrijos nariui, turinčiam laiko, noro, puikių idėjų siūlyti savo kandidatūrą į bendrijos valdymo organus, ir, gavus narių susirinkimo pasitikėjimą, įgyvendinti savo idėjas.

Pastaruosius keletą metų sodininkų bendruomenės aktyvas įvairiose valdžios institucijse įrodinėja sodininkų bendrijose esančius kelius, priklausančius valstybei, perduoti savivaldybių žinion. Logika elementari: sodininkų bendrijos teritorija yra konkrečios savivaldybės teritorijos dalis. Šaržuo tai pasakius daiktas priklausantis valstybei nepriklauso niekam. Kyla klausimas: kokia centrinės valdžios institucija prižiūri sodininkų bendrijų gatves? Atsakymas: jokia.

Sodininkų bendrijų vadovai oficialiai ir neoficialiai bendraudami su savivaldybių atsakingais darbuotojais geriausiu atveju „pramuša“ 50 ir 50. Tokia saviveikla ilgai tęstis negali. Vilniaus susivienijimas „Sodai“ seniai įrodinėja būtinumą sodininkų bendrijų gatves perduoti savivaldybėms ir visiškai pritaria LR Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimui Nr. 549 Dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projekto. Tikėsimės LR Seimo pritarimo.

Šiame reikale svarbiausia skaidriai ir teisingai skirstyti lėšas kelių ir gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) priežiūrai ir remontui. Tai ne vienadienis projektas, sodininkų bendrijos vystėsi ilgus dešimtmečius. Todėl „civilizacijos“ procesai jas pasieks per eilę metų pagal valstybės, savivaldybių ir pačių bendrijų išgales. Tačiau procesą suaktyvinti reikia šiandien (o gal vakar?).

Sodininkų bendruomenės laukia daug bendrų projektų  su centrinės valdžios ir savivaldybių institucijomis atliekų, nuotekų tvarkymo, vandens tiekimo ir kitose srityse. Šiuo metu bene svarbiausia Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ užduotis - motyvuotai įrodyti Žemės ūkio ministerijai priežastis ir poreikį pratęsti terminą sodininkų bendrijoms išpirkti lengvatinėmis sąlygomis įsiterpusius sklypelius ir bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią bendrijų teritorijose. Tai būtų racionaliausias sprendimas visoms pusėms. Sodininkai nereikalauja sau išskirtinių gyvenimo ir poilsio sąlygų, mūsų pageidavimas -  gauti tokias pačias paslaugas, kuriomis naudojasi miestų ir rajonų gyventojai. Pagaliau, mes irgi valdžios rinkėjai.

Su geriausiais palinkėjimais Susivienijimo valdybos pirmininkas Romasis Vaitekūnas (2017-07-27) 

ĮVYKO LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS, REGIONINIŲ SODININKŲ SUSIVIENIJIMŲ (ASOCIACIJŲ) ATSTOVŲ IR VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ NARIŲ 

KONFERENCIJA


2017 m. gegužės 23 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos salėje įvyko Lietuvos sodininkų draugijos, regioninių sodininkų susivienijimų (asociacijų) atstovų ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių konferencija „Sodininkų bendrijų dabartis ir perspektyvos“.

Joje dalyvavo Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Kretingos, Vilniaus sodininkų susivienijimų atstovai.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė.

Konferencijos dalyviai priėmė kreipimasi į LR Seimo Pirmininką, LR Ministrą Pirmininką, Savivaldybių asociacijos Prezidentą, kuriuo atkreipia valdžios institucijų vadovų dėmesį į aktualius ir ilgai nesprendžiamus sodininkams klausimus. 




DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

Vilniaus susivienijimas "Sodai" 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentą su užklausimu dėl komercinės veiklos sodininkų bendrijų teritorijoje. Savo kreipimesi pažymėjome, kad į Susivienijimą kreipiasi bendrijų valdybų pirmininkai, norėdami išsiaiškinti, ar vaikų ugdymo ir kitų komercinės paskirties įstaigų veikla (nesusijusi su mėgėjiška sodininkyste), vykdoma bendrijos teritorijoje, yra leidžiama LR Sodininkų bendrijų įstatymo prasme.

Su gautu atsakymu galima susipažinti ČIA.

SODININKŲ BENDRIJOS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĘ ĮSIGYJA APGAULĖS BŪDU


Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, vis daugiau atvejų, kai sodininkų bendrijos, ypač prie didžiųjų miestų, lengvatine tvarka iš valstybės įsigijusios bendrojo naudojimo žemės, ją parduoda privatiems asmenims. Šios tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė grąžinta valstybei. 

Tarp sodininkų bendrijų sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti lengvatine tvarka parduoti bendrijoms už itin mažą kainą. Tik ta žemė turi būti bendrai naudojama poilsiui, bendrijos statiniams. Pagal tokią tvarką kiek daugiau nei 4 hektarus Trakų rajone įsigijo sodų bendrija „Kelininkas“ už vos 6 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis šio sklypo vertė – 330 tūkst. eurų. Netrukus didžiąją šio sklypo dalį bendrija pardavė 15-ai savo narių. Ilgametis šios sodininkų bendrijos pirmininkas sako nieko blogo nepadaręs. „Kiekvienas turi dokumentą, už kiek jis pirko tą sklypą. Viskas normaliai pas mus yra“, – tikino sodininkų bendrijos „Kelininkas“ pirmininkas Viačeslavas Gabrunas. Žemės tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė sugrąžinta valstybei. „Šiuo atveju žemė grįžtų valstybei ir būtų valstybės nuosavybė, nes dabar matosi, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, ir sodininkų bendrijai ta žemė nėra reikalinga, kadangi buvo perleista privatiems asmenims“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyr. specialistas Tomas Steponavičius. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, bendro naudojimo žemė pastaruoju metu perkama itin intensyviai, nes lengvatinė tvarka pratęsta iki kitų metų gegužės. Daugėja ir atvejų, ypač prie Vilniaus ir Kauno, kai iš valstybės pusvelčiui įsigytos bendrojo naudojimo žemės sklypai parduoti privatiems asmenims, dažnai už didesnę kainą. „Apgaulės keliu dažniausiai eina sodų bendrijų pirmininkai, kadangi jie veikia sodininkų bendrijos vardu, suformuoja bendroms reikmėms žemės sklypus, piktnaudžiauja ir gauna naudos sau. Kadangi matome, kad yra pažeidinėjamas viešasis interesas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į atitinkamas institucijas, kad tą žemę sugrąžinti valstybei“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys. Žemės tarnyba siūlo keisti teisės aktus, kad iš bendrijų tokia pat, kaip pardavė, nominalia kaina valstybė galėtų išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus. O vėliau jie būtų parduodami aukcionuose.

Plačiau apie tai reportaže.

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt

Delfi.lt informacija

 


 

 


INFORMACIJA VILNIAUS MIESTO SODININKAMS DĖL PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIEŠOSE VIETOSE

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-216 „Dėl Tarybos 2014-01-29 sprendimo Nr. 1-1657 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šiuo sprendimu nuo rinkliavos prekiauti viešose vietose buvo atleisti IV skyriuje paminėti asmenys, tačiau  į šią asmenų kategoriją savivaldybė neįtraukė sodininkų, kurie pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. turi teisę viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ š.m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti teisę Vilniaus miesto teritorijoje esančių sodininkų bendrijų nariams, pateikus išduotus sodo bendrijos nario pažymėjimus (bilietus), prekiauti savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis.

2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė mus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl prekybos be leidimų vietų sąrašo tvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 30-3648) buvo nustatyta, kad prekybos be leidimų vietose prekiauti gali ir asmenys, prekiaujantys savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, privalo turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba ūkininko ūkio ar sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.

Taip pat buvo patvirtintas Prekybos be leidimų vietų sąrašas.

PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIETŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Prekybos vieta, aikštelė

Prekybos

miško gėrybėmis, uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis vietų skaičius

Pastabos

Antakalnio seniūnija

1.

Antakalnio g. 38A

14

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Antakalnio g. 57

6

 

3.

Keramikų g. 5

10

 

Fabijoniškių seniūnija

1.

Ateities g. 44

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Grigiškių seniūnija

1.

Pašto g. 19

8

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Kovo 11-osios g.  39A (prie prekybos centro  IKI)

6

 

 Justiniškių seniūnija

 

 

 

 

 Karoliniškių seniūnija

 

 

 

 

 Lazdynų seniūnija

1.

Architektų g. 152 (greta skulptūros „Rytas“)

6

 

2.

Jonažolių g. 1 (greta prekybos centro IKI)

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Naujamiesčio seniūnija

1.

Pelesos g. 10A (šalia viešojo transporto stotelės, priešais prekybos centrą „Maxima“)

4

 

2.

Algirdo g. 16 (prie negyvenamojo pastato, šalia prekybos centro „Maxima“)

4

 

3.

Kauno g. 14

2

 

4.

Naugarduko g. 76 ( šalia Vilniaus lenkų kultūros namų)

8

 

5.

V. Mykolaičio-Putino g. 5

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

6.

Vilniaus  ir  J. Lelevelio gatvių sankirta (šalia viešojo transporto stotelės)

2

Prekiaujama tik gėlėmis

7.

A. Vienuolio g. (šalia esančių  prekybos paviljonų)

2

Prekiaujama tik       gėlėmis

 Naujininkų seniūnija

1.

Salininkų g. 131 (Salininkų prekyvietė)

10

 

 Naujosios Vilnios seniūnija

1.

Palydovo g. 2

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Pramonės g. 44

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Pašilaičių seniūnija

1.

Laisvės pr. 123 (pėsčiųjų takas priešais prekybos centrą „Maxima“)

10

 

2.

Medeinos g. 8 (prie prekybos centro „Rimi“)

 

 

3.

Medeinos g.  nuo prekystalių

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Panerių seniūnija

 

 

 

 

 Pilaitės seniūnija

1.

Vydūno ir Karaliaučiaus gatvių sankirta

10

 

2.

Vydūno g. (šalia prekybos centro„Rimi“)

5

 

 Rasų seniūnija

 

 

 

 

Senamiesčio seniūnija

1.

Lazdynų Pelėdos skveras

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2.

Vilniaus g. 24

2

Prekiaujama tik gėlėmis

 Šeškinės seniūnija

1.

Buvusioje UAB „Vilvatėja“  prekyvietėje (Gelvonų g.)

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Šnipiškių seniūnija

1.

Kalvarijų g. 168 - 170

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2

Širvintų g. 82

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Verkių seniūnija

1.

Jeruzalės g. 21

10

 

2.

Didlaukio g. 27

5

 

3.

Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirta

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

4.

Balsių mitologinis parkas

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Vilkpėdės seniūnija

1.

Savanorių pr. (tarp 62-ojo ir            68-ojo namų)

10

Prekiaujama ir sendaikčiais

2

Vaduvos g. 21

4

 

 Viršuliškių seniūnija

1.

Viršuliškių g. 30 (šalia prekybos centro  „Maxima“,  vietoj nukelto kiosko)

10

 

 Žirmūnų seniūnija

1.

Žirmūnų g. 89A (šalia prekybos centro  „Maxima“)

12

 

2.

Žirmūnų g. 145

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Žvėryno seniūnija

1.

Žalioji g. 4 (šalia prekybos kioskų)

5

 

 


 Kodėl verta tirti dirvožemį?

  

Ruduo – ilgai laukto, kruopščiai auginto derliaus metas. Tačiau gausūs derliai džiugina ne kiekvieną sodininką ar daržininką. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad padėti visada  gali gausus tręšimas. Deja, tai gelbsti ne visuomet. Norint dirvožemį tinkamai prižiūrėti, reikia žinoti jo ypatumus ir esančių mineralinių bei organinių medžiagų kiekį. 

Dirvožemis – tai plonas žemės sluoksnis, sudarytas iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, kuriame gali augti augalai. Tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da ir priklauso nuo daugelio priežasčių. Kad sodo, daržo augalai džiugintų gerais derliais, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo arba dirvožemio reakcijos. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH . Dažniausiai dirvožemio pH yra nustatomas KCl ištraukoje. Esant pH 4,5 ir mažiau, dirvožemiai yra labai rūgštūs, pH 4,6–5,0 – vidutiniškai rūgštūs, pH 5,1–5,5 – mažai rūgštūs, pH 5,6–6,0 – rūgštoki, pH 6,1–6,5 – neutraloki, pH 6,6–7,0 – artimi neutraliems, pH 7,1–8,5 – šarmiški. Dirvožemio pH labai veikia dirvožemio savybes, svarbiausių augalų maisto medžiagų (makroelementų – azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio, bei mikroelementų – boro, molibdeno ir kt.) įsisavinimą, mikroorganizmų gausą. Daugelis augalų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė, kai pH 5,8–6,8. Tačiau kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

 

Kita labai svarbi dirvožemio savybė – jame esančios organinės medžiagos. Jų kiekis nulemia dirvožemio derlingumą, nes jos yra augalų įvairių maisto medžiagų šaltinis. Didžiąją organinės medžiagos dalį (apie 80–85 proc.) sudaro humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti biologiškai ir biochemiškai kintant  augalų ir gyvūnų liekanoms. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, sudėties, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 1 proc.). Kituose dirvožemiuose dažniausiai yra (2–4 proc.) humuso. Humuso kiekį galima padidinti sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis). Todėl norint išauginti geresnį derlių labai svarbu žinoti organinių medžiagų  (arba humuso) kiekį dirvožemyje.

 

Ne mažiau svarbus ir mineralinių medžiagų – mineralinio azoto, fosforo ir kalio kiekis. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Kai trūksta kalio, augalai blogiau pasisavina ir azotą. Labai svarbu nustatyti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir tik tada tręšti papildomai, nes pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus. Be to, augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis.   

Dirvožemį tyrimui geriausia paimti iš karto po suarimo ar supurenimo, iš  kelių skirtingų daržo ar sodo vietų, iš 10-15 cm gylio. Iš žole apaugusio ploto rekomenduojama kasti  iš 5–7,5 cm gylio. Mineraliniam azotui nustatyti mėginiai imami iš gilesnio dirvožemio sluoksnio – apie 60 cm gylio. Taip paimti mėginiai sumaišomi ir padaromas 1 jungtinis mėginys. Į laboratoriją reikėtų pristatyti apie 500 g  jungtinio mėginio, supilto į polietileno maišelį arba stiklinį indą.

Mėginius reikėtų imti praėjus 2–3 mėnesiams po dirvos kalkinimo, tręšimo mėšlu arba neorganinėmis trąšomis, nes ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Virginijus Keturka,

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Išsamesnė informacija: www.nvspl.lt. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt



Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija



Kokį vandenį geriame?

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje (Antuanas de Sent Egziuperi)

Geriamojo vandens mikrobiologija

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė  – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei  užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, ir lūžinių klostridijų (C.perfringens).

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Lūžinės klostridijos (C.perfringens) nustatomos geriamajame vandenyje, kuriam naudojami  paviršiniai vandens šaltiniai arba kurio saugai įtakos turi paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos,  patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis,  atspariomis aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaikančiomis aplinkoje.

Geriamojo vandens chemija

Šulinio vanduo. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų (5,68 €), nitratų (6,84 €), amonio (6,23 €) kiekius, permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €). Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60 – 150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.

Gręžinio (giluminis) vanduo. Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį (10,22 €), nitritų (5,68 €) ir nitratų (6,84 €) kiekius, amonio (6,23 €), chlorido (5,82 €), sulfato (9,33 €) kiekius, vandens pH (2,95 €), drumstumą (4,40 €),  spalvą (7,36 €),  permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €), mangano kiekį (25,25€). Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Labai dažnai žmonės užsisako savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus (6,46 €). Ypač tai aktualu, jei ieškoma atsakymo, verta ar ne buityje naudoti „minkštinimo filtrus“. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami „kalkes“, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tad prieš statant „minkštinimo filtrus“ vertėtų išsitirti vandens kietumą. Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis (21,46 €), kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi taip vadinami „nugeležinimo“ filtrai.

Būtina prisiminti, kad labai svarbus yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH –  nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis  rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

    Išsamesnė informacija apie vandens tyrimus: www.nvspl.lt. NVSPL Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" NARYS SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" LAIMĖJO PIRMĄ VIETĄ



Parengta pagal "Maxima LT" pranešimą žiniasklaidai 2015 m. rugpjūčio 18 d.

 


Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrija „Šilas“ jau visai netrukus galės burtis į naujai įrengtą daugiafunkcinę erdvę. „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ši bendrija užėmė pirmąją vietą ir projekto „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimas“ įgyvendinimui gaus 15 tūkstančių eurų. Šiuo projektu bus siekiama sukurti erdvę aktyviam laisvalaikiui, lietuvių etnografinių papročių bei tradicijų puoselėjimui. 

Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ narių teigimu, šis laimėjimas ne tik padės ugdyti jaunuosius bendruomenės narius, bet ir panaudoti vietos gyventojų turimas žinias apie lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. 
 „Dar prieš kelis metus mūsų sodininkų bendriją sudarė daugiausia vyresnio amžiaus sodininkai, bet viskas pasikeitė, kai prie bendrijos prisijungė daug jaunų šeimų. Dabar mūsų – daugiau nei pusantro šimto. Kartu ir darbus dirbame, ir šventes švenčiame, ir kuriame idėjas, kaip gyvenimą bendruomenėje būtų galima paversti patogesniu ir gražesniu“, - sako Vilniaus rajono Baronų kaimo sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Stanislovas Liepinaitis. 
Anot pono Stanislovo, „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimo“ projektas gimė vieno bendruomenės susitikimo metu, kurie Baronų kaime vyksta nuolat. Bendruomenė jau kelis metus iš eilės organizuoja didžiulę Užgavėnių šventę, rugsėjo 1-ąją išlydi kaimo pirmokėlius, rengia talkas ir kitus pasibuvimus, kuriems, anot bendrijos narių, būtina nauja erdvė. 
Paklaustas, kaip pasikeis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ gyvenimas įrengus daugiafunkcinį Rėdos ratą, valdybos pirmininkas patikino, kad viskas keisis iš esmės. Į susibūrimus „Šilo“ bendruomenė žada kviestis jau ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijų, ar net kaimų gyventojus, norinčius pasidalinti lietuvių liaudies papročiais ir tradicijomis. 
Tai – ne pirmasis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ projektas. Visai neseniai bendruomenės nariai mažiesiems kaimo gyventojams įrengė žaidimo aikštelę, į kurios atidarymą susirinko ne tik visa sodininkų bendrija, bet ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. 
Iki liepos pirmos dienos bendruomenių iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ sulaukė 90 paraiškų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
 „Vilniaus rajone veikia net 68 „Maxima“ parduotuvės. Jaučiame turintys ir galintys pradėti bendruomenėms kurti geresnę ir draugiškesnę aplinką, kurioje dirbame ir gyvename,  tačiau pastebime, jog kai kurioms bendruomenėms tenka susidurti su problemomis, kurios dažnai būna finansinės. Lėšų jiems pritrūksta ir bendruomenės užsiėmimams, ir juos supančios aplinkos problemų sprendimui. Todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie mažesnių Vilniaus rajono bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. 
Geriausiais šiais metais pripažinti ir Alytaus rajono Likiškėlių kaimo bendruomenės projektas „Šefas ant ratų“ bei Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenės projektas „Sveikatingumo erdvės įrengimas“. Laimėjusiems projektams įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.
  

 Daugiau informacijos:

Renata Saulytė 
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342
El. paštas renata.saulyte@maxima.lt
www.maxima.lt