VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 


KAIP PATEIKTI DUOMENIS APIE SODININKŲ BENDRIJOS NAUDOS GAVĖJUS Į JANGIS

Vadovaujantis LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, visi Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė) privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus ir šią informaciją pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (Jadis) tvarkytojui - Registrų centrui.

Duomenys gali būti pateikti tik elektroniniu būdu, t.y. prisijungus prie Jangis per Registrų centro klientų savitarnos sistemą. Teikiami duomenys turi būti pasirašomi elektroniniu ar mobiliuoju parašu.

Kas tai yra sodininkų bendrijos naudos gavėjas
Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, naudos gavėjas – tai fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla.
Atkreiptinas dėmesys, kad  Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nėra nustatyti ir detalizuoti specifiniai reikalavimai atskiroms juridinių asmenų formoms, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pagal daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, sodininkų bendrijos ir asociacijų teisinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bendrijos ir asociacijos nariai, dalyvaudami visuotiniame susirinkime, turi tik vieną balsą (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šių juridinių asmenų specifiką ir į minėtų juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas bendrijos ar asociacijos pirmininko funkcijas, šių klientų naudos gavėju galėtų būti laikomas bendrijos valdybos pirmininkas ar pirmininkas.

Jei bendrijoje yra kolegialus valdymo organas - valdyba, tai valdybos pirmininkas, prieš teikiant duomenis Jangis, privalo turėti valdybos narių įgaliojimą.


 


Vilniaus susivienijimo "Sodai" ataskaitinio susirinkimo sprendimų tęsinys


2024 m. vasario 24 d. įvyko Vilniaus susivienijimo "Sodai" ataskaitinis susirinkimas. Šiais metais susirinkimo sušaukimo data buvo paankstinta dėl svarbios priežasties. Susirinkimo darbotvarkėje pirmu klausimu buvo svarstomas dėl Aplinkos ministerijoje rengiamo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų statinių savininkų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo ketinama pripažinti netekusiu galios Sodininkų bendrijų įstatymą.  Susirinkimo dalyviai vienbalsiai išreiškė nepritarimą rengiamam projektui, nes pakeitus sodininkų bendrijų veiklos teisinį reglamentavimą kitu įstatymu, kuriuo būtų reguliuojami skirtingų objektų ir subjektų veikla, aiškiai įžvelgiami chaoso atsiradimo požymiai. Lietuvos sodininkų draugijos ir ir Vilniaus susivienijimo vardu jau išreiškėme negatyvią nuomonę įstatymo projekto rengėjams ir Aplinkos ministrui. Susirinkimas svarstomu klausimu nusprendė: gavus iš įstatymo rengėjų projektą, jį su komentarais paskelbti visiems Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo nariams bei teikti kolektyvinę nuomonę LR Prezidentui, Seimo pirmininkei  ir Ministrei Pirmininkei. Susirinkimo dalyviams ir visiems Lietuvos sodininkų draugijos bei Susivienijimo nariams  rekomenduota dalyvauti susitikimuose su Seimo nariais ir išsakyti nuomonę dėl įstatymo  projekto. Artimiausiu metu planuojama susitikti su Seimo frakcijų vadovais. Savo teises turime ginti visais teisiniais būdais.
Susivienijimo nariai iš anksto buvo gavę susirinkime svarstomų klausimų sprendimų projektus. Susirinkimas pritarė susivienijimo 2023 m. veiklos ataskaitai, finansinių ataskaitų rinkiniui, revizijos komisijos ataskaitai, 2024 m. pajamų-išlaidų sąmatai.
Mūsų laukia nenumaldomai artėjantis pavasaris, Šv. Velykų šventės, bet ir intensyvus darbas dėl sodininkų bendrijų stabilios veiklos. Negalime būti avinų banda kažkieno sumanymu varoma į mums nepažįstamą aptvarą ir ganoma, galimai savanaudiškų piemenų.
Linkiu visiems aktyvumo, sėkmės ir vienybės.

Pirmininkas Romasis Vaitekūnas

2024-02-29


Išbandymų metas sodininkams

Nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos sodininkų mėgėjų bendruomenė (apie pusė milijono žemės ir gamtos mylėtojų) gyveno Sodininkų bendrijų įstatymo prieglobstyje. Jo pagrindu patvirtinti sodininkų bendrijų įstatai, vidaus tvarkos taisyklės leido sodininkams sistemiškai tvarkyti savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių institucijos, teismai priimdami sprendimus vadovavosi šiuo įstatymu.Nusistovėjusi tvarka sodininkams ir jų išrinktiems valdymo organams suteikė pastovumo jausmą, tuomet kai kitose gyvenimo sferose vyko nevykusios reformos ir žmonių nepasitenkinimas.
Sodininkų mėgėjų visuomeninė organizacija bene ilgiausiai veikianti tokia nepaisant įvairiausių pokyčių Lietuvoje. Pagrindinis mūsų veiklos ilgaamžiškumo kriterijus – meilė gamtai ir žemei. Tas jausmas su krauju įaugęs į Lietuvos gyventojo gyvenseną. Per dešimtmečius šalies sodininkai socializavo apleistus Lietuvos kampelius, pavertė juos žydinčiais sodais, kūrė savo buities ir poilsio sąlygas. Atrodytų, visų lygių valdžios žmonės (nemažai jų taip pat yra prisilietę prie sodininkystės) turi džiaugtis gyventojų bendruomeniškumu, kuris nesukelia jokių politinių, socialinių, ekonominių neramumų. Atvirkščiai, gamtos ir žemės mylėtojai savo veikla propaguoja sveiką gyvenimo būdą, atitolina amžėjimą (patiko televizijos laidoje išsakytas senėjimo sinonimas). Pastaraisiais metais iš Seimo ir kai kurių ministerijų pasigirsta kažkoks nepasitenkinimas sodininkų bendrijų veikla: "sovietinis reliktas", "integruoti į gyvenvietes", "konvertuoti į gyvenamus rajonus" ir pan. Prieš keletą metų Aplinkos ministerijai vadovavęs K. Mažeika buvo pavedęs pavaldiniams atlikti eksperimentinius bandymus dėl sodininkų bendrijų likvidavimo. Nepavyko.
2023 m. pabaigoje trenkė žaibas iš tos pačios Aplinkos ministerijos: rengiama Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų statinių savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo koncepcija ir pats įstatymo projektas pripažįstant netekusiu galios Sodininkų bendrijų įstatymą. Sukėlėme šurmulį ir paprašėme informuoti sodininkų bendruomenę su paslaptingai rengiamais teisės aktais. Įstatymo projekto rengėjai buvo priversti pagarsinti savo kūrybą ir surengė nuotolinius susitikimus su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodininkų atstovais. Įstatymo projekto rengėjų argumentai neįtikino nei vienų nei kitų. Raštu pateikėme sodininkų neigiamą nuomonę dėl galimo Sodininkų bendrijų įstatymo pripažinimo nereikalingu. Niekas iki šiol nepaneigė sodininkų bendrijų įstatymo reikalingumo.
Naujo įstatymo projekto rengėjai deklaruoja jog abiejų jungiamų įstatymų bendras vardiklis – bendro naudojimo objektai. Šiuo atveju, dviejų įstatymų fasadinis (o gal paslėptas) reglamentavimo ribų išplėtimas iš esmės nesprendžia valstybės ir savivaldybių strategijos sodininkų bendrijų klausimais. Pirmiausia, abu įstatymai ir juos papildantys poįstatyminiai teisės aktai, numato skirtingus subjektus ir jų valdomus objektus. Antra vertus, vadovaudamiesi skirtingais teisės aktais abiejų kategorijų bendrijos sprendžia skirtingas problemas. Sodininkų bendrijoms aktualūs žemėtvarkos, teritorijų kadastrinių matavimų, bendro naudojimo žemės (su skirtinga priklausomybe), statybos, kelių (gatvių) priklausomybės ir jų priežiūros klausimai. Sodininkų bendrijų įstatymas suteikia galimybę bendrijoms konvertuotis į kitus juridinius asmenis ir toliau savo veikloje vadovautis jau galiojančiais teisės aktais be priverstinių procedūrų.
Aplinkos ministerijos atsakymas nepakeitė mūsų nuomonės ir ketinimai 2024 m. pirmo ketvirčio pabaigoje parengtą įstatymo projektą teikti svarstyti Vyriausybei, o vėliau ir Seimui sodininkus turi konsoliduoti. Mes ne ūkininkai, su traktoriais neblokuosime Vilniaus gatvių, bet savo nuomonę privalome pareikšti visais lygiais. Neturime kažkieno užgaida pavirsti gyvūnėliais, prievarta suvaromais į sunaikinimo aptvarą. Gavę parengtą įstatymo projektą, jį perduosime visiems Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo "Sodai" nariams. Regioninių susivienijimų ir bendrijų vadovai, visą gautą informaciją turi paskleisti savo nariams. Laiko turėsime nedaug, nes įstatymo projekto rengėjams duota skubi užduotis. Galimai kažkas įtakoja politikus dėl valstybei priklausančios žemės sodininkų bendrijose. Įstatymo projekto tekste tamsios užmačios pasimatys. Kažkodėl įstatymo projekto forsavimas vyksta su Žemės įstatymo ir 2002 m. rugsėjo 10 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1418 pakeitimais nuo 2024 m. sausio 1 d. miestuose ir miesteliuose valstybei priklausančią žemę patikėjimo teise perduoti savivaldybėms. Greičiausiai tai palies ir bendrojo naudojimo valstybinę žemę, esančią sodininkų bendrijose. Žemės perdavimo procedūros sudėtingos, nežinia, kiek tai palies sodininkų bendrijų interesus.
Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes Vilniaus susivienijimas "Sodai" jau vasario pabaigoje šauks eilinį ataskaitinį narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje bus klausimas ir dėl sodininkų bendrijų įstatymo likimo. Parengsime kreipimąsi į valdžios institucijas dėl sodininkų pozicijos. Manome, reikia anksčiau sušaukti ir Lietuvos sodininkų draugijos narių ataskaitinį susirinkimą.  Rekomenduojame tai atlikti ir regioniniams sodininkų susivienijimams. Apie kenkėjišką sodininkams Aplinkos ministerijos veiklą turime informuoti vietinę ir respublikinę žiniasklaidą, kviesti į susivienijimų narių susirinkimus Seimo narius. Būkime kaip niekad vieningi.

Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas

2024


AR SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS BUS PANAIKINTAS?

Aplinkos ministerija 2023 metų gale ėmėsi kurti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo, kuris bus dėstomas nauja redakcija, pakeitimo koncepciją. Pagal šią koncepciją įstatymas reguliuos ne tik daugiabučių namų savininkų bendrijų, bet ir kitos paskirties pastatų, individualių namų ir žemės sklypų (tame tarpe sodo) savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją principus. Jei toks įstatymas būtų priimtas, Sodininkų bendrijų įstatymas būtų panaikintas. Vilniaus susivienijimas "Sodai" Sodininkų bendrijų įstatymo naikinimui nepritaria.

Kviečiame susipažinti su Aplinkos ministerijos paruošta koncepcija.

Bendrij%C5%B3%20%C4%AFstatymas_si%C5%ABlom%C5%B3%20keitim%C5%B3%20ap%C5%BEvalga_2023%2011%2021_kvie%C4%8Diame%20diskutuoti-compressed.pdf

Bendrij%C5%B3%20%C4%AFstatymas_si%C5%ABlom%C5%B3%20keitim%C5%B3%20ap%C5%BEvalga_2023%2012%2019_SODININKAMS_PDF.pptx%20(1).pdf

Nauja Sodininkų bendrijų įstatymo redakcija (2024-01-01)


Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, kitaip reglamentuojančios sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių perdavimą savivaldybėms nuosavybės teise.
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis:
1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perduodami savivaldybėms.
2. Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nėra tokiam inžineriniam statiniui suformuoto žemės sklypo, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) kelio (gatvės) nuosavybės teisė gali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre savivaldybei, tokiu atveju įregistravimą ir kelio (gatvės) kadastrinius matavimus savivaldybės biudžeto lėšomis atlieka savivaldybės administracija pagal savivaldybės tarybos nustatytus prioritetus.
3. Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai yra atlikti ir keliai (gatvės) įregistruoti (įregistruotos) bendrijos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) ir savivaldybės sutikimu keliai (gatvės) perleidžiami (perleidžiamos) savivaldybei nuosavybės teise sudarant sandorį. Tokių sandorių sudarymo sąlygas nustato savivaldybės taryba.
4. Kai bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nėra tokiam inžineriniam statiniui suformuoto žemės sklypo, bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastriniams matavimams ir įregistravimui skyrus tikslinį finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžeto lėšų, bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) savivaldybės privalo atlikti bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savivaldybės nuosavybės teises, jeigu keliai (gatvės) atitinka šiuos reikalavimus:
1) kelio (gatvės) plotis yra ne mažesnis kaip 4,5 m;
2) kelias nesibaigia akligatviu, o jeigu baigiasi akligatviu, jame yra apsisukimo aikštelė, kurios forma ir matmenys nustatyti aplinkos ministro tvirtinamuose statybos techniniuose reglamentuose;
3) ir jeigu kelias atitinka bent vieną iš šių papildomų reikalavimų:
a) kerta bendrijos teritoriją;
b) jame yra vietinės ar valstybinės reikšmės kelio sankryža arba savivaldybės nuosavybės teise bendrijos teritorijoje valdomo kelio sankryža;
c) yra pagrindinis kitų bendrijos kelių atžvilgiu.“
Buvusias 6 straipsnio 2–9 dalis laikyti atitinkamai 5–12 dalimis.
Sodininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis Bendrijos teisės ir pareigos:
2. Bendrijai draudžiama:
2) neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui,  išskyrus  kelius (gatves) ir bendrojo naudojimo žemės sklypus, kuriuose yra keliai (gatvės) ir (ar) kelių juostos ir kurie numatyti perduoti nuosavybės teise savivaldybėms.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi susirinkimų sušaukimo tvarka. Ji yra supaprastinama ir taikoma visiems bendrijos narių susirinkimams, nesvarbu ar tai yra paprastas ataskaitinis susirinkimas ar rinkiminis.
Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnis:

3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Joje turi būti nurodyta: bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas pranešimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat išsiųsdamas pranešimą bendrijos narių pateiktais elektroninio pašto adresais ir įkeldamas jį į bendrijos elektroninę informacinę sistemą, jeigu bendrija tokia naudojasi. Pranešime susirinkimo organizatorius turi nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką, susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, kokiu būdu galima pateikti pasiūlymus ir klausimus.

 SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS (NAUJA SUVESTINĖ REDAKCIJA)


Kaip įteisinti sodų bendrijos narių naudojamą vandens gręžinį?

Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
Atkreipiame dėmesį, kad Žemės gelmių registre registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio, gręžinio įrengimo ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.
Sodų bendrijų pirmininkai turi pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, vėliau tokios galimybės įteisinti gręžinį nebebus. Privalu nusimatyti ir laiką gręžinio įteisinimo procedūroms atlikti.
Pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti norint įteisinti sodų bendrijos gręžinį, yra tokie patys, kaip ir įteisinant individualius neregistruotus gręžinius. Tačiau priklausomai nuo sunaudojamo gėlo požeminio vandens kiekio skiriasi vienkartinės įmokos dydis ir atsiranda kitos prievolės.
Sodų bendrijos, kurioje norima įteisinti bendrai naudojamą gręžinį, pirmininkas pats ar įgaliojęs kitą asmenį teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Pildant paraišką savivaldybei reikia nurodyti per metus sunaudojamo vandens kiekį. Nežinant išgaunamo vandens kiekio rekomenduojama įsirengti požeminio vandens apskaitos prietaisą.
Jei sodų bendrija skaičiuojant metinį vidurkį per parą išgauna iki 10 kub. metrų gėlo požeminio vandens, mokama 15 eurų vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.
Gavęs savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, sodų bendrijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą šiai veiklai.
Pasirinkta įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti, ir pateikia visus dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, o įmonė jį perduoda užsakovui.
Jei skaičiuojant metinį vidurkį išgaunamas vandens kiekis didesnis yra nei 10 kub. metrų per parą arba vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje nepriklausomai nuo išgauto kiekio, į VMI sąskaitą mokamas vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos dydis sieks nuo 50 iki 500 eurų ir priklausys nuo išgauto vandens kiekio.
Tokiais atvejais sodų bendrijai privalu turėti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, kurį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, daugiau informacijos apie leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo tvarką rasite čia.
Jei sodų bendrijoje esate įsirengę individualų gręžinį, jo įteisinimu turite pasirūpinti asmeniškai. Įteisinimo kelias toks pat kaip ir sodų bendrijos kolektyviai naudojamo gręžinio, tik prašymą savivaldybei tokiu atveju teikia pats gręžinio savininkas, o ne sodų bendrijos pirmininkas.

Kilus papildomiems klausimams ar abejonėms, prašome kreiptis tel. 8 670 73333, arba elektroniniu paštu greziniai@lgt.lt
Visą informaciją apie gręžinių įteisinimą rasite Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos svetainėse.





ATLIEKŲ TVARKYMO AKTUALIJOS VILNIAUS SODO BENDRIJOMS

Artėjant pavasario sezonui VASA pakvietė Vilniaus miesto sodų bendrijas prisiminti kaip tinkamai tvarkyti atliekas ir organizuoti atliekų surinkimą sodų bendrijose. Pirmą kartą visoms miesto sodų bendrijoms skirtame susitikime dalyvavo daugiau nei 70 dalyvių.

 VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovas Romualdas Ambraška pristatė svarbias temas sodininkams:

1. Pagrindinės atliekų tvarkymo Vilniuje įmonės.
2. Atliekų tvarkymo gidas vilniečiams.
3. Bendro naudojimo atliekų surinkimo konteinerių aikštelė:
A.Kodėl sodų bendrija privalo ją turėti.
B.Reikalavimai ir rekomendacijos bendro naudojimo konteinerių aikštelės įrengimui.
C.Kur užsakyti bendro naudojimo mišrių atliekų ir pakuočių konteinerius.
4. Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.
5. Sodų bendrijos narių tipai.
6. Konteineriai sodų bendrijos nariams.
7. Kur kreiptis dėl pakuočių rūšiavimo konteinerių?
8. Kada vežėjai neišveža atliekų?
9. Nemokama didelių gabaritų atliekų (DGA) išvežimo paslauga. Kas gali ja naudotis.
10. DGA pažeidimai ir jų tvarkymas, kas už tai moka.
11. Žaliųjų atliekų tvarkymas.
12. VASA išsiuntė laiškus kai kuriems sodininkams. Laiško pavyzdys.
13. VASA kontaktai.

PREZENTACIJA

Informacija paimta iš VASA


 DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOSE

Jei galvojate, kad turėdami sodo sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje galite daryti, ką norite, ar galite verstis bet kokia komercine veikla, labai klystate. Kviečiame susipažinti su LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento atsakymu, kuriame išaiškinta, kokie teisės aktai reglamentuoja galimą veiklą sodininkų bendrijų teritorijose.




SODININKŲ BENDRIJOS PIRMININKO DARBAS PASIRAŠANT DARBO SUTARTĮ ARBA SAVANORIŠKOS VEIKLOS PAGRINDU

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ iš savo narių dažnai sulaukia klausimo, ar su išrinktu sodininkų bendrijos pirmininku privalo būti sudaryta darbo sutartis.

Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 17 str. 1 d. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka bendrijos narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Labai dažnai pasitaiko, kad sodininkų bendrijos pirmininkas atsisako apmokėjimo už savo darbą, nes bendrijos pajamos yra labai nedidelės.

Ar tokiu atveju pagal LR Savanoriškos veiklos įstatymo 6 str. 9 p. sodininkų bendrijos gali būti savanoriškos veiklos organizatoriai ir su bendrijos pirmininku sudaryti savanoriškos veiklos sutartį.“

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas

KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ  

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir vadovaudamiesi VDI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5. papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Pažymime, kad VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai nepasisako fakto klausimu, o tik teikia konsultaciją, susijusią su teisės normų reguliavimu paklausimo dalyko atžvilgiu ir jų aiškinimu.

Informuojame, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutarties požymiai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).

DK 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju DK 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – LR SBĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. LR SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą taip pat nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas (LR SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamiesi DK bei LR SBĮ nuostatomis ir atsakydami į Jūsų klausimus, VDI Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistai teikia konsultaciją, kad VDI specialistų nuomone, kadangi sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, o vadovaujantis DK 101 straipsniu su juridinio asmens vadovu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, todėl darbo sutartis turi būti sudaroma su atlygintinai dirbančiu sodininkų bendrijos pirmininku.

Sprendžiant dėl pirmininko darbo savanoriškos veiklos pagrindu būtina įvertinti ar susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose tarp bendrijos pirmininko ir pačios bendrijos nėra DK numatytų darbo teisinių santykių požymių, taip pat, ar pati sodininkų bendrija atitinka Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo reikalavimus.

Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems subjektams neprivalomos. Taip pat informuojame, kad konsultacijas bei aktualią informaciją dėl Darbo kodekso galite rasti internetiniame puslapyje www.vdi.lt skiltyje „DUK“.Mums labai svarbi Jūsų nuomonė! Todėl kviečiame skirti kelias minutes ir įvertinti VDI Jums suteiktą konsultaciją. Tą padaryti galite čia: https://apklausa.lt/f/valstybines-darbo-inspekcijos-vdi-paslaugu-kokybes-vertinimo-anketa-z6afd5g/answers/new.fullpage

   

Informavimo ir konsultavimo                                                           

skyriaus vyriausiasis specialistas                                                 Laurynas Gudžiūnas

Tel. (8 5) 260 3473, el. p. laurynas.gudziunas@vdi.lt


Teisingumo ministerijos atsakymas



SODININKŲ BENDRIJOS VALDYMO ORGANO REGISTRAVIMAS

 

Sodininkų bendrijų valdymo organams kyla neaiškumų, nuo kada naujai išrinktas SB valdymo organas pradeda eiti savo pareigas - nuo išrinkimo susirinkime dienos ar nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Informuojame, kad Vilniaus susivienijimas "Sodai" kreipėsi su užklausimu į Susisiekimo ministeriją (jai priklauso Registrų centras) bei į Teisingumo ministeriją. Siunčiame Jums Teisingumo ministerijos išaiškinimą.

Pasak, Teisingumo ministerijos specialistų, remiantis Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 5-7 punktų nuostatomis, Registre turi būti nurodyti visų juridinių asmenų (tarp jų ir asociacijų) organai, valdymo organo nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. Šių duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų ar Asociacijų įstatymo nuostatos nenustato jokių šios nuostatos išimčių. Todėl juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos atsiranda nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Vadovaujantis tuo, neįregistruotas valdymo organas neįgyja jokių teisių ir pareigų valdant sodininkų bendriją ar atstovaujant ją kitose institucijose, sudarant sandorius juridinio asmens vardu.

Pridedame Teisingumo ministerijos atsakymą.

DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

Vilniaus susivienijimas "Sodai" 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentą su užklausimu dėl komercinės veiklos sodininkų bendrijų teritorijoje. Savo kreipimesi pažymėjome, kad į Susivienijimą kreipiasi bendrijų valdybų pirmininkai, norėdami išsiaiškinti, ar vaikų ugdymo ir kitų komercinės paskirties įstaigų veikla (nesusijusi su mėgėjiška sodininkyste), vykdoma bendrijos teritorijoje, yra leidžiama LR Sodininkų bendrijų įstatymo prasme.

Su gautu atsakymu galima susipažinti ČIA.

SODININKŲ BENDRIJOS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĘ ĮSIGYJA APGAULĖS BŪDU

 


Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, vis daugiau atvejų, kai sodininkų bendrijos, ypač prie didžiųjų miestų, lengvatine tvarka iš valstybės įsigijusios bendrojo naudojimo žemės, ją parduoda privatiems asmenims. Šios tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė grąžinta valstybei. 

Tarp sodininkų bendrijų sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti lengvatine tvarka parduoti bendrijoms už itin mažą kainą. Tik ta žemė turi būti bendrai naudojama poilsiui, bendrijos statiniams. Pagal tokią tvarką kiek daugiau nei 4 hektarus Trakų rajone įsigijo sodų bendrija „Kelininkas“ už vos 6 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis šio sklypo vertė – 330 tūkst. eurų. Netrukus didžiąją šio sklypo dalį bendrija pardavė 15-ai savo narių. Ilgametis šios sodininkų bendrijos pirmininkas sako nieko blogo nepadaręs. „Kiekvienas turi dokumentą, už kiek jis pirko tą sklypą. Viskas normaliai pas mus yra“, – tikino sodininkų bendrijos „Kelininkas“ pirmininkas Viačeslavas Gabrunas. Žemės tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė sugrąžinta valstybei. „Šiuo atveju žemė grįžtų valstybei ir būtų valstybės nuosavybė, nes dabar matosi, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, ir sodininkų bendrijai ta žemė nėra reikalinga, kadangi buvo perleista privatiems asmenims“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyr. specialistas Tomas Steponavičius. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, bendro naudojimo žemė pastaruoju metu perkama itin intensyviai, nes lengvatinė tvarka pratęsta iki kitų metų gegužės. Daugėja ir atvejų, ypač prie Vilniaus ir Kauno, kai iš valstybės pusvelčiui įsigytos bendrojo naudojimo žemės sklypai parduoti privatiems asmenims, dažnai už didesnę kainą. „Apgaulės keliu dažniausiai eina sodų bendrijų pirmininkai, kadangi jie veikia sodininkų bendrijos vardu, suformuoja bendroms reikmėms žemės sklypus, piktnaudžiauja ir gauna naudos sau. Kadangi matome, kad yra pažeidinėjamas viešasis interesas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į atitinkamas institucijas, kad tą žemę sugrąžinti valstybei“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys. Žemės tarnyba siūlo keisti teisės aktus, kad iš bendrijų tokia pat, kaip pardavė, nominalia kaina valstybė galėtų išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus. O vėliau jie būtų parduodami aukcionuose.

Plačiau apie tai reportaže.

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt

Delfi.lt informacija

 


 

 


INFORMACIJA VILNIAUS MIESTO SODININKAMS DĖL PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIEŠOSE VIETOSE

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-216 „Dėl Tarybos 2014-01-29 sprendimo Nr. 1-1657 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šiuo sprendimu nuo rinkliavos prekiauti viešose vietose buvo atleisti IV skyriuje paminėti asmenys, tačiau  į šią asmenų kategoriją savivaldybė neįtraukė sodininkų, kurie pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. turi teisę viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ š.m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti teisę Vilniaus miesto teritorijoje esančių sodininkų bendrijų nariams, pateikus išduotus sodo bendrijos nario pažymėjimus (bilietus), prekiauti savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis.

2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė mus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl prekybos be leidimų vietų sąrašo tvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 30-3648) buvo nustatyta, kad prekybos be leidimų vietose prekiauti gali ir asmenys, prekiaujantys savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, privalo turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba ūkininko ūkio ar sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.

Taip pat buvo patvirtintas Prekybos be leidimų vietų sąrašas.

PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIETŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Prekybos vieta, aikštelė

Prekybos

miško gėrybėmis, uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis vietų skaičius

Pastabos

Antakalnio seniūnija

1.

Antakalnio g. 38A

14

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Antakalnio g. 57

6

 

3.

Keramikų g. 5

10

 

Fabijoniškių seniūnija

1.

Ateities g. 44

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Grigiškių seniūnija

1.

Pašto g. 19

8

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Kovo 11-osios g.  39A (prie prekybos centro  IKI)

6

 

 Justiniškių seniūnija

 

 

 

 

 Karoliniškių seniūnija

 

 

 

 

 Lazdynų seniūnija

1.

Architektų g. 152 (greta skulptūros „Rytas“)

6

 

2.

Jonažolių g. 1 (greta prekybos centro IKI)

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Naujamiesčio seniūnija

1.

Pelesos g. 10A (šalia viešojo transporto stotelės, priešais prekybos centrą „Maxima“)

4

 

2.

Algirdo g. 16 (prie negyvenamojo pastato, šalia prekybos centro „Maxima“)

4

 

3.

Kauno g. 14

2

 

4.

Naugarduko g. 76 ( šalia Vilniaus lenkų kultūros namų)

8

 

5.

V. Mykolaičio-Putino g. 5

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

6.

Vilniaus  ir  J. Lelevelio gatvių sankirta (šalia viešojo transporto stotelės)

2

Prekiaujama tik gėlėmis

7.

A. Vienuolio g. (šalia esančių  prekybos paviljonų)

2

Prekiaujama tik       gėlėmis

 Naujininkų seniūnija

1.

Salininkų g. 131 (Salininkų prekyvietė)

10

 

 Naujosios Vilnios seniūnija

1.

Palydovo g. 2

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Pramonės g. 44

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Pašilaičių seniūnija

1.

Laisvės pr. 123 (pėsčiųjų takas priešais prekybos centrą „Maxima“)

10

 

2.

Medeinos g. 8 (prie prekybos centro „Rimi“)

 

 

3.

Medeinos g.  nuo prekystalių

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Panerių seniūnija

 

 

 

 

 Pilaitės seniūnija

1.

Vydūno ir Karaliaučiaus gatvių sankirta

10

 

2.

Vydūno g. (šalia prekybos centro„Rimi“)

5

 

 Rasų seniūnija

 

 

 

 

Senamiesčio seniūnija

1.

Lazdynų Pelėdos skveras

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2.

Vilniaus g. 24

2

Prekiaujama tik gėlėmis

 Šeškinės seniūnija

1.

Buvusioje UAB „Vilvatėja“  prekyvietėje (Gelvonų g.)

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Šnipiškių seniūnija

1.

Kalvarijų g. 168 - 170

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2

Širvintų g. 82

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Verkių seniūnija

1.

Jeruzalės g. 21

10

 

2.

Didlaukio g. 27

5

 

3.

Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirta

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

4.

Balsių mitologinis parkas

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Vilkpėdės seniūnija

1.

Savanorių pr. (tarp 62-ojo ir            68-ojo namų)

10

Prekiaujama ir sendaikčiais

2

Vaduvos g. 21

4

 

 Viršuliškių seniūnija

1.

Viršuliškių g. 30 (šalia prekybos centro  „Maxima“,  vietoj nukelto kiosko)

10

 

 Žirmūnų seniūnija

1.

Žirmūnų g. 89A (šalia prekybos centro  „Maxima“)

12

 

2.

Žirmūnų g. 145

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Žvėryno seniūnija

1.

Žalioji g. 4 (šalia prekybos kioskų)

5

 

 


 Kodėl verta tirti dirvožemį?

  

Ruduo – ilgai laukto, kruopščiai auginto derliaus metas. Tačiau gausūs derliai džiugina ne kiekvieną sodininką ar daržininką. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad padėti visada  gali gausus tręšimas. Deja, tai gelbsti ne visuomet. Norint dirvožemį tinkamai prižiūrėti, reikia žinoti jo ypatumus ir esančių mineralinių bei organinių medžiagų kiekį. 

Dirvožemis – tai plonas žemės sluoksnis, sudarytas iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, kuriame gali augti augalai. Tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da ir priklauso nuo daugelio priežasčių. Kad sodo, daržo augalai džiugintų gerais derliais, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo arba dirvožemio reakcijos. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH . Dažniausiai dirvožemio pH yra nustatomas KCl ištraukoje. Esant pH 4,5 ir mažiau, dirvožemiai yra labai rūgštūs, pH 4,6–5,0 – vidutiniškai rūgštūs, pH 5,1–5,5 – mažai rūgštūs, pH 5,6–6,0 – rūgštoki, pH 6,1–6,5 – neutraloki, pH 6,6–7,0 – artimi neutraliems, pH 7,1–8,5 – šarmiški. Dirvožemio pH labai veikia dirvožemio savybes, svarbiausių augalų maisto medžiagų (makroelementų – azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio, bei mikroelementų – boro, molibdeno ir kt.) įsisavinimą, mikroorganizmų gausą. Daugelis augalų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė, kai pH 5,8–6,8. Tačiau kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

 

Kita labai svarbi dirvožemio savybė – jame esančios organinės medžiagos. Jų kiekis nulemia dirvožemio derlingumą, nes jos yra augalų įvairių maisto medžiagų šaltinis. Didžiąją organinės medžiagos dalį (apie 80–85 proc.) sudaro humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti biologiškai ir biochemiškai kintant  augalų ir gyvūnų liekanoms. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, sudėties, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 1 proc.). Kituose dirvožemiuose dažniausiai yra (2–4 proc.) humuso. Humuso kiekį galima padidinti sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis). Todėl norint išauginti geresnį derlių labai svarbu žinoti organinių medžiagų  (arba humuso) kiekį dirvožemyje.

 

Ne mažiau svarbus ir mineralinių medžiagų – mineralinio azoto, fosforo ir kalio kiekis. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Kai trūksta kalio, augalai blogiau pasisavina ir azotą. Labai svarbu nustatyti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir tik tada tręšti papildomai, nes pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus. Be to, augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis.   

Dirvožemį tyrimui geriausia paimti iš karto po suarimo ar supurenimo, iš  kelių skirtingų daržo ar sodo vietų, iš 10-15 cm gylio. Iš žole apaugusio ploto rekomenduojama kasti  iš 5–7,5 cm gylio. Mineraliniam azotui nustatyti mėginiai imami iš gilesnio dirvožemio sluoksnio – apie 60 cm gylio. Taip paimti mėginiai sumaišomi ir padaromas 1 jungtinis mėginys. Į laboratoriją reikėtų pristatyti apie 500 g  jungtinio mėginio, supilto į polietileno maišelį arba stiklinį indą.

Mėginius reikėtų imti praėjus 2–3 mėnesiams po dirvos kalkinimo, tręšimo mėšlu arba neorganinėmis trąšomis, nes ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Virginijus Keturka,

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Išsamesnė informacija: www.nvspl.lt. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt



Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija



Kokį vandenį geriame?

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje (Antuanas de Sent Egziuperi)

Geriamojo vandens mikrobiologija

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė  – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei  užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, ir lūžinių klostridijų (C.perfringens).

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Lūžinės klostridijos (C.perfringens) nustatomos geriamajame vandenyje, kuriam naudojami  paviršiniai vandens šaltiniai arba kurio saugai įtakos turi paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos,  patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis,  atspariomis aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaikančiomis aplinkoje.

Geriamojo vandens chemija

Šulinio vanduo. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų (5,68 €), nitratų (6,84 €), amonio (6,23 €) kiekius, permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €). Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60 – 150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.

Gręžinio (giluminis) vanduo. Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį (10,22 €), nitritų (5,68 €) ir nitratų (6,84 €) kiekius, amonio (6,23 €), chlorido (5,82 €), sulfato (9,33 €) kiekius, vandens pH (2,95 €), drumstumą (4,40 €),  spalvą (7,36 €),  permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €), mangano kiekį (25,25€). Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Labai dažnai žmonės užsisako savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus (6,46 €). Ypač tai aktualu, jei ieškoma atsakymo, verta ar ne buityje naudoti „minkštinimo filtrus“. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami „kalkes“, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tad prieš statant „minkštinimo filtrus“ vertėtų išsitirti vandens kietumą. Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis (21,46 €), kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi taip vadinami „nugeležinimo“ filtrai.

Būtina prisiminti, kad labai svarbus yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH –  nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis  rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

    Išsamesnė informacija apie vandens tyrimus: www.nvspl.lt. NVSPL Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" NARYS SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" LAIMĖJO PIRMĄ VIETĄ



Parengta pagal "Maxima LT" pranešimą žiniasklaidai 2015 m. rugpjūčio 18 d.

 


Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrija „Šilas“ jau visai netrukus galės burtis į naujai įrengtą daugiafunkcinę erdvę. „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ši bendrija užėmė pirmąją vietą ir projekto „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimas“ įgyvendinimui gaus 15 tūkstančių eurų. Šiuo projektu bus siekiama sukurti erdvę aktyviam laisvalaikiui, lietuvių etnografinių papročių bei tradicijų puoselėjimui. 

Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ narių teigimu, šis laimėjimas ne tik padės ugdyti jaunuosius bendruomenės narius, bet ir panaudoti vietos gyventojų turimas žinias apie lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. 
 „Dar prieš kelis metus mūsų sodininkų bendriją sudarė daugiausia vyresnio amžiaus sodininkai, bet viskas pasikeitė, kai prie bendrijos prisijungė daug jaunų šeimų. Dabar mūsų – daugiau nei pusantro šimto. Kartu ir darbus dirbame, ir šventes švenčiame, ir kuriame idėjas, kaip gyvenimą bendruomenėje būtų galima paversti patogesniu ir gražesniu“, - sako Vilniaus rajono Baronų kaimo sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Stanislovas Liepinaitis. 
Anot pono Stanislovo, „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimo“ projektas gimė vieno bendruomenės susitikimo metu, kurie Baronų kaime vyksta nuolat. Bendruomenė jau kelis metus iš eilės organizuoja didžiulę Užgavėnių šventę, rugsėjo 1-ąją išlydi kaimo pirmokėlius, rengia talkas ir kitus pasibuvimus, kuriems, anot bendrijos narių, būtina nauja erdvė. 
Paklaustas, kaip pasikeis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ gyvenimas įrengus daugiafunkcinį Rėdos ratą, valdybos pirmininkas patikino, kad viskas keisis iš esmės. Į susibūrimus „Šilo“ bendruomenė žada kviestis jau ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijų, ar net kaimų gyventojus, norinčius pasidalinti lietuvių liaudies papročiais ir tradicijomis. 
Tai – ne pirmasis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ projektas. Visai neseniai bendruomenės nariai mažiesiems kaimo gyventojams įrengė žaidimo aikštelę, į kurios atidarymą susirinko ne tik visa sodininkų bendrija, bet ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. 
Iki liepos pirmos dienos bendruomenių iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ sulaukė 90 paraiškų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
 „Vilniaus rajone veikia net 68 „Maxima“ parduotuvės. Jaučiame turintys ir galintys pradėti bendruomenėms kurti geresnę ir draugiškesnę aplinką, kurioje dirbame ir gyvename,  tačiau pastebime, jog kai kurioms bendruomenėms tenka susidurti su problemomis, kurios dažnai būna finansinės. Lėšų jiems pritrūksta ir bendruomenės užsiėmimams, ir juos supančios aplinkos problemų sprendimui. Todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie mažesnių Vilniaus rajono bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. 
Geriausiais šiais metais pripažinti ir Alytaus rajono Likiškėlių kaimo bendruomenės projektas „Šefas ant ratų“ bei Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenės projektas „Sveikatingumo erdvės įrengimas“. Laimėjusiems projektams įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.
  

 Daugiau informacijos:

Renata Saulytė 
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342
El. paštas renata.saulyte@maxima.lt
www.maxima.lt