VILNIAUS SUSIVIENIJIMAS "SODAI"
 


 

SUSITIKIMAS SEIME BEI DARBO GRUPĖS SUFORMAVIMAS

 

2017 m. rugsėjo 19 d. LR Seime įvyko sodininkų atstovų ir LR Seimo narių susitikimas, kurio metu aptarti sodininkams aktualūs klausimai (dėl sodininkų bendrijų kelių perdavimo savivaldybėms, dėl įsiterpusių ir bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo bendrijose problematikos, dėl Sodininkų bendrijų įstatymo). Susitikime dalyvavo Seimo nariai - komitetų pirmininkai Ramūnas Karbauskis, Kęstutis Mažeika, Povilas Urbšys, Andriejus Stančikas bei Seimo narė Asta Kubilienė, kuri aktyviai talkina sodininkų bendruomenei.
Sodininkams atstovavo Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Alytaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Fabijonas Delinda, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir juristė Ilona Rastenytė, sodininkų bendrijos "Ąžuolynas" atstovė Ramutė Giriūnienė, sodininkų bendrijos "Beržynas" valdybos pirmininkė Nijolė Baronienė, sodininkų bendrijos "Dobilas" valdybos pirmininkas Petras Algimantas Pumputis.
Sodininkų atstovai pritarė LR Vyriausybės teikiamam LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projektui ir paprašė Seimo narių patvirtinti jį. Taip pat sodininkų atstovai labai aštriai pasisakė dėl priimto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nutarimo, siūlančio LR Vyriausybės sudarytai darbo grupei svarstyti klausimą dėl galimybės panaikinti LR Sodininkų bendrijų įstatymą. Buvome patikinti, kad įstatymas nebus naikinamas.
Kėlėme klausimą dėl valstybinės bendro naudojimo žemės ir įsiterpusių sklypų, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, galimybės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, nes šio klausimo sprendimas vis dar vilkinamas Žemės ūkio ministerijoje. Vilniaus susivienijimas "Sodai" dėl šio klausimo pakartotinai raštu kreipėsi į LR Ministrą pirmininką.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis, apibendrindamas susitikimą patikino, kad sodininkų veiklos sąlygos nebus bloginamos, o visi sodininkams aktualūs klausimai su sodininkų atstovais bus sprendžiami Seimo komitetuose ir Aplinkos ministerijos sudarytoje tarpžinybinėje darbo grupėje. 
Kartu informuojame, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė sodininkų bendrijų aktualiems klausimams spręsti. Joje sodininkams atstovaus Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas ir Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys Žilvinas Klimka.

 

Darbo grupei pavesta parengti siūlymus LR Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 15 d. Savo narius informuosime apie darbo grupės veiklą bei joje priimtus sprendimus.

DĖL VALSTYBINĖS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĖS IŠSIPIRKIMO SODININKŲ BENDRIJOSE

 

Po 2017 m. rugpjūčio 2 d. pokalbio su Žemės ūkio ministru B. Markausku ir viceministru A. Bogdanovu dėl valstybinės bendro naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijoje, išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis, gavome LR Žemės ūkio ministerijos raštą dėl informacijos pateikimo (raštas pridedamas). 
Sodininkų bendrijos, planuojančios išsipirkti ar jau vykdančios išsipirkimo procesą, informaciją Žemės ūkio ministerijai turi pateikti iki rugpjūčio 28 d. į ŽŪM raštinę (adresu: Gedimino pr. 19, Vilnius), siųsti paštu arba el. paštu: zum@zum.lt 



SODININKŲ AKTUALIJŲ FRAGMENTAI

2017 m. pradžioje Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių valia buvau išrinktas Susivienijimo valdybos pirmininku. Per pusmetį neįmanoma įsigilinti į 361 (tiek narių jungia Susivienijimas) sodininkų bendrijų rūpesčius ir lūkesčius. Nepaisant visų neišspęstų problemų pirmiausiai reikėtų padėkoti sodininkų bendrijų valdyboms ir jų pirmininkams už dažnai nedėkingą ir neadekvačiai atlyginamą jų triūsą visų sodininkų labui.

Sodininkų organizacijos gali didžiuotis ilga ir prasminga savo istorija. Šis judėjimas vertas išsamesnio dėmesio ir aprašymo. Juolab, kad Lietuvos sodininkų draugija 2019 metais balandžio mėn. paminės savo 60-metį. Turbūt galima teigti, kad sodininkų judėjimas ekonomine prasme vienas iš pirmųjų pralaužė socializmo ledus, kadangi savo nedideliuose žemės lopinėliuose pajuto privačios nuosavybės privalumus. Didelės pagarbos nusipelno sodininkystės pirmeiviai. Kai kurie jų iki šiol energingai puoselėja savo jaunystės vaisius.

Keičiasi kartos, valdžios, tradicijos. Labai daug faktorių įtakoja į dabartinių sodininkų bendruomeninių organizacijų veiklą. Nepaisant aukščiau išvardintų pasikeitimų, sodininkų bendruomenė lieka pakankamai stabili. Sodininkų bendrijose, kur valdymo organai veikia ranka rankon su savo nariais, ten gerbūvis sutvarkytas, geras iniciatyvas palaiko savivaldybės. Pastaruoju metu neretai kai kuriose bendrijose randasi destruktyvūs asmenys, kurie be kritikos nieko negali pasiūlyti racionalaus. Jų tikslas išbalansuoti tarpusavio santykius išgalvotais motyvais, finansiškai neprisidėti prie bendro gėrio kūrimo. Jie neįsigilina į bendrijos vystymosi istoriją: kiek reikėjo įdėti pastangų, nuosavų lėšų, kad konkreti bendrijos teritorija iš pelkėtos krūmais apaugusios nedirbamos žemės taptų žydinčiu sodu, patogia gyvenimui ir poilsiui vieta.

Kiekvienas naujas įgyvendintas projektas sukuria pridėtinę vertę visiems bendrijoje esantiems sklypams, todėl bendram gerbūviui gerinti privalu prisidėti finansiškai, ne tik vadovaujantis morale, bet ir LR Sodininkų bendrijų įstatymu. Nereikia būti orakulu, kad nuspėtum, jog valdžios institucijos nepalaikys nors ir gerų mūsų iniciatyvų, jeigu tarpusavio santykiuose nebus kuo didesnės vienovės mūsų bendruomenėje. Kartais matai tokius beprasmiškus, vedančius į akligatvį ginčus, skundus, kurie tarsi vėžinės ląstelės užkrečia sveiką bendrijos organizmą.

Daug ginčų viešoje erdvėje ir teisminėje praktikoje keliama dėl asmenų (ne bendrijos narių), turinčių nekilnojamąjį turtą bendrijos teritorijoje. Manome, kad šių santykių tikslesnis reguliavimas turi būti labai konkrečiai atsispindėti LR Sodininkų bendrijų įstatyme, bendrijų įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse, bendrijų narių visuotinių susirinkimų ir valdybų posėdžių protokoluose. Tuomet mažiau atsiras teisinių kolizijų. Bendraujant su bendrijų nariais, valdybų nariais ir pirmininkais ataskaitiniuose susirinkimuose teko ne mažai išgirsti pesimistinių gaidelių iš vadovų dėl veiklos sunkumų, problemų gausos. Tuo pačiu neteko girdėti iš kritikuojančių naujų idėjų ir jų realizavimo būdų. Demokratiniais principais grįstas mūsų santykių reguliavimas leidžia kiekvienam bendrijos nariui, turinčiam laiko, noro, puikių idėjų siūlyti savo kandidatūrą į bendrijos valdymo organus, ir, gavus narių susirinkimo pasitikėjimą, įgyvendinti savo idėjas.

Pastaruosius keletą metų sodininkų bendruomenės aktyvas įvairiose valdžios institucijse įrodinėja sodininkų bendrijose esančius kelius, priklausančius valstybei, perduoti savivaldybių žinion. Logika elementari: sodininkų bendrijos teritorija yra konkrečios savivaldybės teritorijos dalis. Šaržuo tai pasakius daiktas priklausantis valstybei nepriklauso niekam. Kyla klausimas: kokia centrinės valdžios institucija prižiūri sodininkų bendrijų gatves? Atsakymas: jokia.

Sodininkų bendrijų vadovai oficialiai ir neoficialiai bendraudami su savivaldybių atsakingais darbuotojais geriausiu atveju „pramuša“ 50 ir 50. Tokia saviveikla ilgai tęstis negali. Vilniaus susivienijimas „Sodai“ seniai įrodinėja būtinumą sodininkų bendrijų gatves perduoti savivaldybėms ir visiškai pritaria LR Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimui Nr. 549 Dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo įstatymo projekto. Tikėsimės LR Seimo pritarimo.

Šiame reikale svarbiausia skaidriai ir teisingai skirstyti lėšas kelių ir gatvių (tame tarpe sodininkų bendrijų) priežiūrai ir remontui. Tai ne vienadienis projektas, sodininkų bendrijos vystėsi ilgus dešimtmečius. Todėl „civilizacijos“ procesai jas pasieks per eilę metų pagal valstybės, savivaldybių ir pačių bendrijų išgales. Tačiau procesą suaktyvinti reikia šiandien (o gal vakar?).

Sodininkų bendruomenės laukia daug bendrų projektų  su centrinės valdžios ir savivaldybių institucijomis atliekų, nuotekų tvarkymo, vandens tiekimo ir kitose srityse. Šiuo metu bene svarbiausia Lietuvos sodininkų draugijos ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ užduotis - motyvuotai įrodyti Žemės ūkio ministerijai priežastis ir poreikį pratęsti terminą sodininkų bendrijoms išpirkti lengvatinėmis sąlygomis įsiterpusius sklypelius ir bendro naudojimo valstybinę žemę, esančią bendrijų teritorijose. Tai būtų racionaliausias sprendimas visoms pusėms. Sodininkai nereikalauja sau išskirtinių gyvenimo ir poilsio sąlygų, mūsų pageidavimas -  gauti tokias pačias paslaugas, kuriomis naudojasi miestų ir rajonų gyventojai. Pagaliau, mes irgi valdžios rinkėjai.

Su geriausiais palinkėjimais Susivienijimo valdybos pirmininkas Romasis Vaitekūnas (2017-07-27) 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS INFORMACIJA SODININKAMS 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nuo 2012 m. kaupia ir vertina nuotekų vežimo paslaugas Vilniaus miete teikiančių įmonių ataskaitas apie surinktas ir perduotas tolesniam apdorojimui buitines nuotekas, susidarančias buitinių nuotekų kaupimo rezervuaruose, septikuose ar nuotekų valymo įrenginiuose. Pagal ataskaitų duomenis kyla įtarimų, kad sodų bendrijų teritorijose neužtikrinamas tinkamas individualių buitinių nuotekų tvarkymas. Prašome Jūsų, kaip sodų bendrijų pirmininkus informuoti narius apie savivaldybės teritorijoje galiojančius teisės aktus, kuriais vadovaujantis turi būti tvarkomos nuotekos.


Informacija gyventojams, individualiai tvarkantiems buitines nuotekas

 Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus, Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisykles, asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas (individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose, septinėse sistemose, nuotekų kaupimo rezervuaruose), privalo:

1.     Sudaryti nuotekų išvežimo paslaugų sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis;

2.   Atiduoti nuotekas ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba nuotekų vežėjui pagal galiojančią nuotekų išvežimo paslaugų sutartį;

3.   Turi būti įrengiami tik sandarūs, uždari, gamykliniai nuotekų kaupimo rezervuarai ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ir kai yra galimybės šiuos rezervuarus tinkamai eksploatuoti ir užtikrinti sukauptų nuotekų transportavimą ir sutvarkymą. Naujai įrengiamų nuotekų kaupimo rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 dienas objekte susidarančias nuotekas.

4.   Nuotekas iš kaupimo rezervuarų transportuoti atsižvelgiant į susidarančių nuotekų kiekį ir kaupimo rezervuaro tūrį;

5.   Septikų dumblo išvežimo dažnumas turi būti parenkamas vadovaujantis septiko gamintojo pateiktomis eksploatavimo ir priežiūros instrukcijomis;

6.   Tvarkant nuotekas septikuose, reikia vengti, kad į nuotekas nepatektų medžiagų, kurios gali pakenkti septikams ir po jų įrengtiems biologinio valymo įrenginiams (nuotekų filtravimo sistemoms, smėlio ir durpių filtrams, biofiltrams ir kt.), sutrikdyti arba nutraukti jų veikimą. Taip pat būtina užtikrinti, kad į nuotekas nepatektų cheminės medžiagos, galinčios užteršti gruntą ir požeminius vandenis (dažai, lakai, akumuliatorių rūgštys, skiedikliai, tepalai, netinkami vartoti vaistai ir pan.);

7.   Kilus įtarimams, kad nuotekų kaupimo sistema gali būti užteršta cheminėmis medžiagomis, nuotekų tvarkymo sistemos naudotojas neturi trukdyti aplinkos apsaugos inspektoriui paimti mėginį ištyrimui. Nustačius draudžiamų medžiagų faktą nuotekų tvarkymo sistemoje, naudotojas už nuotekų sutvarkymą, nuotekų išvežimo paslaugas teikiančiai įmonei sumoka mokestį už padidintos taršos nuotekų išvežimą.

 

Gyventojams individualių nuotekų išvežimo paslaugas Vilniaus mieste:

1.   UAB "VSA Vilnius", Lentvario g. 15, Vilnius; tel. 8 700 70001, +370 656 70142; el.p. austeja.kamarauskaite@vsa.lt; www.vsa.lt

2.   UAB "Vidurys", Pupinės g. 1B, Vilnius; tel. 2312131, +370 620 30333; el. P. info@vidurys.lt; www.vidurys.lt

3.   IĮ B. Meišutovičiaus, Sodelių g. 3, Vilnius, tel. 2676747

4.   UAB "Ichtiandras", tel. + 370 698 06898; el. P. info@ichtiandras.lt

5.   UAB „TOI TOI Lietuva“, Jankiškių g. 16, Vilnius; tel. 2151689; el.p. vilnius@toitoi.lt (biotualetai)

6.   UAB "Golubauskas ir Ko", Aukštoji g. 21, Karklėnų k., Vilniaus r.; tel. +370 603 96881; el. p. golubauskas@gmail.com

7.   UAB "Galjana" Untulių g. 6, Vilnius, tel.  2385513; el.p. uabgaljana@gmail.com

8.   UAB ,,Dori darbai" A. Smetonos g. 6-24, Vilnius, tel. +370 645 44000, +370 687 44364; el.p. doridarbai@gmail.com; www.doridarbai.lt

9.   UAB ,,Fetoksa" Pavilnionių g. 43-89, Vilnius, tel. 2434422, +370 684 51 575; el. p. apsakita@fetoksa.lt; www.fetoksa.lt

10.             UAB "Komnis"; tel. +370 677 59833

11.   UAB "Komunalinė technika" Sandėlių g. 44, Vilnius, tel. 2383999; el. p. info@komunalinetechnika.lt

12.   UAB "Vantra", Parko g. 22-7, Vilnius, tel. +370 65912600

13.   UAB "Enovena", Arimų g. 35, Vilnius, tel. +370 60160321

14.   UAB "Alveva", I. Simonaitytės g. 4-17, Vilnius, tel. +370 648 05060; el.p. post@alveva.lt

15.   R. Dvilevičiaus  individuali įmonė, tel. +370 685 55517; el. p. dvilevicius.rolandas@gmail.com

16.   UAB ,,Ecoramus" P. Vileišio g. 6B-1, Vilnius, tel. 2340496, +370 68637091; el. p. vilija@ecoramus.lt; www.ecoramus.lt

 Nuorodos į teisės aktus :

1.      Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=7d4c6120f62411e39cfacd978b6fd9bb

2.      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A52627168E08/IYqBwyFekd

3.      Nuotekų tvarkymo reglamentas

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4D0DFCDD673A/GYdugGvOlU

4.      Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/471685b09a5a11e499beb9b939badf67

5.      Vilniaus miesto Tvarkymo ir švaros taisyklės

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/35545d901b3b11e586708c6593c243ce

6.      Vilniaus miesto teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės

https://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?Id=3&DocId=30194807

ĮVYKO LIETUVOS SODININKŲ DRAUGIJOS, REGIONINIŲ SODININKŲ SUSIVIENIJIMŲ (ASOCIACIJŲ) ATSTOVŲ IR VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ NARIŲ 

KONFERENCIJA


2017 m. gegužės 23 d. Vilniuje, Žemės ūkio ministerijos salėje įvyko Lietuvos sodininkų draugijos, regioninių sodininkų susivienijimų (asociacijų) atstovų ir Vilniaus susivienijimo „Sodai“ narių konferencija „Sodininkų bendrijų dabartis ir perspektyvos“.

Joje dalyvavo Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Kretingos, Vilniaus sodininkų susivienijimų atstovai.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Aloyzas Burba, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė.

Konferencijos dalyviai priėmė kreipimasi į LR Seimo Pirmininką, LR Ministrą Pirmininką, Savivaldybių asociacijos Prezidentą, kuriuo atkreipia valdžios institucijų vadovų dėmesį į aktualius ir ilgai nesprendžiamus sodininkams klausimus. 





VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" GERIAUSIAI TVARKOMŲ SODO SKLYPŲ IR SODYBŲ KONKURSAS 

Vilniaus susivienijimas "Sodai" 2017 metais organizuoja geriausiai tvarkomų sodo sklypų ir sodybų konkursą. Kviečiame susipažinti su konkurso nuostatais.

1. TIKSLAS 

1.1. Vilniaus susivienijimas „Sodai“, siekdamas išaiškinti geriausiai tvarkomus sodo sklypus (sklypas naudojamas ne pastoviam gyvenimui, tik poilsiui ir žemės ūkio produktų užsiauginimui) ir sodybas (sklype pastoviai gyvenama), skatinti jų tvarkymo, gerinimo ir gražinimo tradicijas, ugdyti sodininkų kūrybiškumą puoselėjant sodų sklypus, sodybas bei aplinkinį kraštovaizdį, organizuoja šį konkursą. Tikslas – išaiškinti sodo sklypus ir sodybas, labiausiai atitinkančius mėgėjų sodininkystės paskirtį – sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir/ar patogias gyvenimo sąlygas, užsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.   

2. DALYVAVIMO SĄLYGOS 

2.1. Konkurse kviečiami dalyvauti Vilniaus susivienijimo „Sodai“ nariai - sodininkų bendrijos. 

2.2. Sodininkų bendrijos valdymo organas praveda apžiūrą savo sodininkų bendrijoje ir atrenka sodo sklypus ir sodybas, kurie dalyvaus Susivienijimo organizuojamame konkurse. 

2.3. Bendrijos valdymo organas Susivienijimui pateikia prašymą, kuriame nurodoma atrinktų sodų sklypų ir sodybų duomenis: sodininkų bendrijos pavadinimas, valdymo organo kontaktai, sodo sklypo ar sodybos savininko vardas, pavardė, adresas, telefonas. 

2.4. Prašymą sodininkų bendrijos valdymo organas Susivienijimui pateikia iki 2017 m. liepos 1 d.   el.p. vilniaussodai@gmail.com

3. KONKURSO ORGANIZAVIMAS 

3.1. Informacija apie konkursą skelbiama Susivienijimo interneto svetainėje www.vilniaussodai.lt , kvietimai dalyvauti konkurse išsiuntinėjami visiems Susivienijimo nariams. 

3.2. Konkurso komisija, sudaryta iš Susivienijimo valdybos narių, administracijos darbuotojų, savivaldybių atstovų aplanko rekomenduotus sodo sklypus ir sodybas iki 2016 m. rugsėjo 15 d.

4. KONKURSO VERTINIMO KRITERIJAI 

4.1. Konkurso komisija geriausiai tvarkomus sklypus ir sodybas vertins balais pagal 7 kriterijus: 

Eil.    Nr.  

  Kriterijai  

  Balai,    didžiausi  

   1.   

   Sodo sklypo atitikimas mėgėjų sodininkystės tikslui   (aktyviam poilsiui ir/ar gyvenimui, žemės ūkio produktų (vaisių, uogų,   daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų) užsiauginimui,   kraštovaizdžio tvarkymas, jo naudojimas rekreacijai)   

               20   

   2.   

   Sodo sklypo planavimas (pievelių estetinė būklė,   dekoratyvinių augalų, gyvatvorių, daržų plotų komponavimas)   

 20   

   3.   

   Sodo statinių (gyvenamųjų ir pagalbinių pastatų, pavėsinių,   tvorų ir kt.) architektūros derėjimas prie kraštovaizdžio   

   20   

   4.   

   Vaismedžių, uogakrūmių, daržovių auginimas, jų   asortimentas, augalų būklė, tinkamas trąšų bei pesticidų naudojimas   

    15   

   5.   

   Organinių atliekų kompostavimo vietos parinkimas,   kompostinių įrengimas ir priežiūra   

   10   

   6.   

   Nuotekų tvarkymas pagal aplinkosaugos reikalavimus   

   10   

   7.   

   Sodininko mėgėjo savanoriška aplinkosauginė veikla   (sodininkų bendrijos teritorijos aplinkos, bendro naudojimo sklypų priežiūra,   inkilų įrengimas), dalyvavimas talkose.   

   5   

       

   Iš viso galima surinkti daugiausia:   

   100   

SUSITIKIMAS SEIME

2017 m. kovo 30 d. Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas LR Seime susitiko su LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariu Kęstučiu Bacvinka. Buvo aptartos sodininkų bendrijų aktualijos: LR Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo poreikis, respublikinės sodininkų bendrijų vadovų konferencijos sušaukimo galimybės, aptariant sodininkų bendrijų dabarties ir ateities perspektyvos klausimus. LR Seimo narys K. Bacvinka pritarė Vilniaus susivienijimo 'Sodai" pasiūlytoms iniciatyvoms.

ĮVYKO SEMINARAS TRAKŲ RAJONO SODININKAMS


 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus susivienijimo "Sodai" iniciatyva Trakų rajono savivaldybėje įvyko šios savivaldybės Administracijos direktoriaus Dariaus Kvedaravičiaus ir padalinių vadovų susitikimas su Trakų rajono sodininkų bendrijų vadovais, Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininku R. Vaitekūnu.
Susitikimo metu dalykiškai ir konstruktyviai aptarti gatvių tvarkymo, žemės mokesčių, atliekų tvarkymo ir kiti sodininkams aktualūs klausimai.
Vilniaus susivienijimas "Sodai" artimiausiu metu planuoja pravesti sodininkų bendrijų vadovų ir savivaldybių administracijos specialistų susitikimus Vilniaus rajono savivaldybėje bei Vilniaus miesto savivaldybėje.

 

DĖL KOMERCINĖS VEIKLOS SODININKŲ BENDRIJOS TERITORIJOJE

Vilniaus susivienijimas "Sodai" 2017 m. vasario 9 d. kreipėsi į LR Seimo Teisės departamentą su užklausimu dėl komercinės veiklos sodininkų bendrijų teritorijoje. Savo kreipimesi pažymėjome, kad į Susivienijimą kreipiasi bendrijų valdybų pirmininkai, norėdami išsiaiškinti, ar vaikų ugdymo ir kitų komercinės paskirties įstaigų veikla (nesusijusi su mėgėjiška sodininkyste), vykdoma bendrijos teritorijoje, yra leidžiama LR Sodininkų bendrijų įstatymo prasme.

Su gautu atsakymu galima susipažinti ČIA.

Įvyko Vilniaus susivienijimo "Sodai" ataskaitinis rinkiminis susirinkimas

Informuojame, kad 2017 m. sausio 23 d. įvyko Vilniaus susivienijimo "Sodai" narių pakartotinis ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas. Susirinkimas išklausė ir patvirtino Susivienijimo 2016 m. veiklos ataskaitą, revizijos komisijos patikrinimo išvadas, 2017 m. pajamų - išlaidų sąmatą, dalinai pakeitė ir papildė Susivienijimo įstatus, susivienijimo pirmininko pareiginius nuostatus, valdybos ir revizijos komisijos  darbo reglamentus. Taip pat Susirinkimas patenkino Susivienijimo pirmininko - valdybos pirmininko Vladislovo Butkevičiaus prašymą dėl atsistatydinimo iš einamų pareigų. Nauju Susivienijimo pirmininku - valdybos pirmininku likusiam kadencijos laikui (iki 2019 m.) išrinktas Romasis Vaitekūnas.

Vilniaus susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romasis Vaitekūnas

DĖL KELIŲ PERDAVIMO

LR Aplinkos ministerija paruošė ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. įregistravo LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau  - Projektas).  Informuojame, kad šis projektas nebuvo derinamas nei su Vilniaus susivienijimu „Sodai“ nei su kitomis sodininkų asociacijomis.

Projekte yra numatyta, kad Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir perdavimas savivaldybei patikėjimo teise vykdomas,  jeigu užtikrinamos šios sąlygos:

1) kelio juostos ar žemės juostos plotis ne mažesnis kaip 5 m;

2) keliu ar žemės juosta naudojasi ne mažiau kaip 2 sodininkų bendrijos;

3) sodininkų bendrijoje deklaravę gyvenamąją vietą ne mažiau kaip 50 asmenų;

4) kelio ar žemės juostos ilgis ne trumpesnis kaip 500 m arba perduodamas bendrojo naudojimo žemės plotas ne mažesnis kaip 0,25 ha;

5) sodininkų bendrija perduodamo bendrojo naudojimo žemės ploto neišsipirkusi iš valstybės;

6) sodininkų bendrija nuosavybės teise nevaldo kelio, jeigu perduodamame valstybinės bendrojo naudojimo žemės plote yra kelias.“

Mūsų manymų, vadovaujantis šiomis įtvirtintomis nuostatomis, sodininkų bendrijos niekada negalės išpildyti Projekte minimų sąlygų, o kelių perdavimas savivaldybėms taps visiškai neįmanomas.

Susivienijimas užklausė savo narius, ar pagal išvardintus kriterijus sodininkų bendrija galėtų perduoti kelius savivaldybėms, taip pat koks jų požiūris į pateiktą Projektą. Gavome nemažai atsakymų, taip pat š.m. rugsėjo 29 d. suorganizavome pasitarimą, kurio metu diskutavome apie Aplinkos ministerijos paruoštą Projektą bei apibendrinę savo narių išsakytas pastabas bei pasiūlymus, paruošėme raštą. Kviečiame su juo susipažinti.

___________________

2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 50


Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ (toliau – Susivienijimas) susipažino su LR Aplinkos ministerijos paruoštu LR Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) bei su šiuo Projektu susipažindino savo narius. Informuojame, kad Susivienijimo veikloje dalyvauja 362 sodininkų bendrijos iš Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Šalčininkų, Elektrėnų, Širvintų ir Švenčionių rajonų, kurios pateikė savo pastabas bei pasiūlymus dėl Projekto.

Įvertinę Projekte numatytas nuostatas bei apibendrinę savo narių pateiktą nuomonę, teikiame šias pastabas:

1. LR Aplinkos ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2015 m. spalio 12 d. pasitarimo protokolą Nr. LV-342 „Dėl tolimesnio Vyriausybės 2015-07-01 nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 4 dalies nuostatas“ įgyvendinimo“, parengė aukščiau minėtą Projektą. Pažymime, kad LR Aplinkos ministerija nuo įgaliojimų suteikimo dienos paruošė ne vieną Įstatymo pakeitimo projekto variantą, tačiau dėl ilgų derinimų su ministerijų, Vyriausybės bei kitų institucijų atstovais nė vienas jų nebuvo patvirtintas.

2016 m. liepos 13 d. LR Aplinkos ministerija surengė tarpžinybinį pasitarimą, kuriame dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai ir kurio metu jau kelintą kartą buvo aptartos ginčytinos Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. 1934 6 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatos. Norime atkreipti dėmesį, kad šį kartą svarstant tokius svarbius klausimus kaip sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimas, sodininkų bendrijų rėmimas ir kt., nebuvo pakviesta nė viena sodininkus atstovaujanti organizacija ar šių organizacijų atstovas, kurių nuomonė ir pastabos šiais klausimais, mūsų manymų, būtų padėjusi suvokti realią sodininkų bendrijų situaciją bei išvengti dar vieno projekto, visiškai neatitinkančio realios situacijos, paruošimo.

2. Projekte numatyta išbraukti Įstatymo nuostatas, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendro naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama ir kad bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės, taip pat žemės sklypai, skirti šiems keliams eksploatuoti, nekilnojamojo turto (žemės) mokesčiu neapmokestinami. Pažymime, kad šių nuostatų panaikinimas galėtų sukelti rimtas materialines pasekmes sodininkų bendrijoms, jei įstatymų kūrėjai ateityje siūlytų vėl priimti teisės aktus, reglamentuojančius bendrijos bendro naudojimo žemės ar bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir gatvių, taip pat žemės sklypų, skirtų šiems keliams eksploatuoti apmokestinimą. O tai pablogintų ir taip jau sunkią sodininkų bendrijų padėtį.

3. Projekte yra numatyta, kad sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir perdavimas savivaldybei patikėjimo teise vykdomas, jeigu užtikrinamos šios sąlygos: 1) kelio juostos ar žemės juostos plotis ne mažesnis kaip 5 m; 2) keliu ar žemės juosta naudojasi ne mažiau kaip 2 sodininkų bendrijos; 3) sodininkų bendrijoje deklaravę gyvenamąją vietą ne mažiau kaip 50 asmenų; 4) kelio ar žemės juostos ilgis ne trumpesnis kaip 500 m arba perduodamas bendrojo naudojimo žemės plotas ne mažesnis kaip 0,25 ha; 5) sodininkų bendrija perduodamo bendrojo naudojimo žemės ploto neišsipirkusi iš valstybės; 6) sodininkų bendrija nuosavybės teise nevaldo kelio, jeigu perduodamame valstybinės bendrojo naudojimo žemės plote yra kelias.

Projekte numatyta sąlyga, kad kelio juostos ar žemės juostos plotis ne mažesnis kaip 5 metrai, mūsų manymu, yra visai nepagrįsta ir prieštaraujanti šiuo metu vis dar galiojantiems mėgėjų sodų teritorijos išplanavimo projektams (generaliniams planams), kadangi šiuose dokumentuose buvo numatyti ir siauresni kelių pločiai nei 5 metrai. Todėl siūlome Projekte visai neakcentuoti minimalaus perduodamo kelio pločio arba pažymėti, kad minimalus perduodamo kelio plotis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios sodininkų bendrijos teritorijos suplanavimo projektą (generalinį ploną).

Projekte taip pat yra numatyta sąlyga, kad keliu ar žemės juosta turi naudotis ne mažiau kaip 2 sodininkų bendrijos, mūsų manymu, prieštarauja protingumo kriterijams, nes keliai, kurie jungia 2 ar daugiau sodininkų bendrijų, daugiausiai ir taip jau priklauso savivaldybėms, o vidiniai sodininkų bendrijose esantys keliai niekada negalės jungti kelių bendrijų, nes pagal savo pobūdį jie priklauso tik vienai bendrijai. Ši sąlyga, vargu, ar kada galės būti įgyvendinama.

Projekte yra akcentuojama dar viena sąlyga, kad sodininkų bendrijoje turi būti deklaravę gyvenamąją vietą ne mažiau kaip 50 asmenų. Ši sąlyga, taip pat vargu, ar galėtų būti įgyvendinama, visų pirma, dėl sodininkų bendrijų skirtumų. Susivienijimo veikloje dalyvauja apie 130 narių – sodininkų bendrijų, kuriose yra iki 50 narių, be to skiriasi tiek miestų tiek ir rajonų sodininkų bendrijų apgyvendinimas, nes miesto teritorijoje esančiose bendrijose, gyvena daugiau asmenų nei rajono teritorijoje esančiose bendrijose. Labai svarbią reikšmę, deklaruojant gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje, turi gyvenimo sąlygos, sukurta infrastruktūra. Jei bendrijose gyvenamąją vietą deklaruoja jaunos šeimos, joms svarbu tokie dalykai, kaip asfaltuoti keliai, apšvietimas, nuotekos ir geriamas vanduo, darželis, mokykla. Jei šių objektų nebus, jaunos šeimos deklaruos gyvenamąją vietą mieste. Taip pat, labai daug sodininkų bendrijų narių praktikuoja gyvenimą sodininkų bendrijoje tik šiltuoju sezono metu, o žiemos sezono metu gyvena mieste, todėl visiškai suprantama, kad gyvenamoji vieta bus deklaruojama mieste, o ne sodininkų bendrijoje. Atsižvelgus į visus šiuos skirtumus, atrastume tikrai labai mažai bendrijų, kurios galėtų atitikti šią sąlygą.

Analogiška situacija yra ir su Projekto 2 straipsnyje 4 punkte numatyta sąlyga, kad  kelio ar žemės juostos ilgis ne trumpesnis kaip 500 m arba perduodamas bendrojo naudojimo žemės plotas ne mažesnis kaip 0,25 ha. Mažesnių savo plotu sodininkų bendrijų keliai, niekada neatitiks numatyto ilgio (ploto), todėl šioms bendrijoms išvis bus užkertamas kelias perduoti kelius savivaldybėms. Siūlome šiuo atveju taip pat atsižvelgti į sodininkų bendrijų plotą.

Projekto 2 straipsnyje 6 punkte numatyta sąlyga, mūsų manymu, dubliuoja 5 punktą, nes  kelio valdymas, bet kokiu atveju yra susijęs su tos valstybinės bendro naudojimo žemės, kurioje yra kelias, išpirkimu.

Išvada – parengtas Projektas skirtas, ne tam, kad iš esmės pagerinti tragišką sodininkų bendrijų padėtį, o tam, kad palaidoti bet kokias optimistines sodininkų viltis pagerinti ir užtikrinti poilsio ir gyvenimo kokybę sodininkų bendrijose.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, siūlome:

1. Nerengti Įstatymo pakeitimo projekto, o parengti galiojančiame Įstatyme numatytus teisės aktus.

2. Įpareigoti Vyriausybę nepavesti Aplinkos ministerijai rengti programos, o skirti pavedimus tik toms ministerijoms ar institucijoms, kurios pagal savo kompetenciją gali rengti tokias ar panašaus pobūdžio programas.

3. Atsižvelgti į Seimo narių grupės parengtą projektą dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma papildyti savarankiškąsias savivaldybių funkcijas nauju punktu - sodininkų bendrijų kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Mūsų manymu šio LR Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas, padėtų išspręsti sodininkų bendrijų vidaus kelių problemas.

4. Įpareigoti Vyriausybę ar kitas institucijas kviesti sodininkų atstovus į pasitarimus, svarstant sodininkų bendrijų klausimus.

Vilniaus susivienijimo „Sodai“  pirmininkas Vladislovas Butkevičius 

_______________

SODININKŲ BENDRIJOS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĘ ĮSIGYJA APGAULĖS BŪDU


Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, vis daugiau atvejų, kai sodininkų bendrijos, ypač prie didžiųjų miestų, lengvatine tvarka iš valstybės įsigijusios bendrojo naudojimo žemės, ją parduoda privatiems asmenims. Šios tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė grąžinta valstybei. 

Tarp sodininkų bendrijų sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti lengvatine tvarka parduoti bendrijoms už itin mažą kainą. Tik ta žemė turi būti bendrai naudojama poilsiui, bendrijos statiniams. Pagal tokią tvarką kiek daugiau nei 4 hektarus Trakų rajone įsigijo sodų bendrija „Kelininkas“ už vos 6 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis šio sklypo vertė – 330 tūkst. eurų. Netrukus didžiąją šio sklypo dalį bendrija pardavė 15-ai savo narių. Ilgametis šios sodininkų bendrijos pirmininkas sako nieko blogo nepadaręs. „Kiekvienas turi dokumentą, už kiek jis pirko tą sklypą. Viskas normaliai pas mus yra“, – tikino sodininkų bendrijos „Kelininkas“ pirmininkas Viačeslavas Gabrunas. Žemės tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė sugrąžinta valstybei. „Šiuo atveju žemė grįžtų valstybei ir būtų valstybės nuosavybė, nes dabar matosi, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, ir sodininkų bendrijai ta žemė nėra reikalinga, kadangi buvo perleista privatiems asmenims“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyr. specialistas Tomas Steponavičius. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, bendro naudojimo žemė pastaruoju metu perkama itin intensyviai, nes lengvatinė tvarka pratęsta iki kitų metų gegužės. Daugėja ir atvejų, ypač prie Vilniaus ir Kauno, kai iš valstybės pusvelčiui įsigytos bendrojo naudojimo žemės sklypai parduoti privatiems asmenims, dažnai už didesnę kainą. „Apgaulės keliu dažniausiai eina sodų bendrijų pirmininkai, kadangi jie veikia sodininkų bendrijos vardu, suformuoja bendroms reikmėms žemės sklypus, piktnaudžiauja ir gauna naudos sau. Kadangi matome, kad yra pažeidinėjamas viešasis interesas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į atitinkamas institucijas, kad tą žemę sugrąžinti valstybei“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys. Žemės tarnyba siūlo keisti teisės aktus, kad iš bendrijų tokia pat, kaip pardavė, nominalia kaina valstybė galėtų išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus. O vėliau jie būtų parduodami aukcionuose.

Plačiau apie tai reportaže.

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt

Delfi.lt informacija

PO APSILANKYMO ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOJE, 

TERMINAS BUS PRATĘSTAS

Šių metų balandžio 26 d. (antradienį) Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atstovai: Susivienijimo pirmininkas Vladislovas Butkevičius (SB „Gojus“ valdybos pirmininkas), Susivienijimo valdybos narys Romasis Vaitekūnas (SB „Atžalynas – D“ valdybos pirmininkas), Susivienijimo valdybos narys Pranas Kupčikas (SB „Beržas“ valdybos pirmininkas) ir sodininkų bendrijos „Beržynas“ valdybos pirmininkas Jonas Urbanavičius susitiko su Žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Susitikime taip pat dalyvavo Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Žemės išteklių ir politikos departamento direktorius Algirdas Sereika ir Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas.

Pasitarimo metu Susivienijimo atstovai išdėstė argumentus dėl bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo už nominalią kainą termino pratęsimo būtinumo, nes nemaža dalis sodininkų bendrijų nespėjo išsipirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų bendrų objektų statybai ir rekreacijai. 

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pritarė ir pavedė viceministrui Albinui Ežerskiui šį klausimą suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis ministerijomis, ir joms pritarus, paruošti nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas) pakeitimo 1.6 papunkčio įsigaliojimo termino pratęsimo vieneriems metams. 

Šių metų balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą pratęsti terminą sodininkų bendrijoms išsipirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytą kainą iki 2017 m. gegužės 1 d. 

 

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" ATSTOVAI 

APSILANKĖ VYRIAUSYBĖJE

Šių metų vasario 25 d. LR Žemės ūkio ministerijoje vykusio seminaro – pasitarimo metu jo dalyviai akcentavo, kad sodininkų bendrijos, išsipirkdamos bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, susiduria su ne nuo jų priklausančiais nesklandumais, ir kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui bendrijos nespės iki šių metų gegužės 1 dienos baigti visų išpirkimo procedūrų ir sklypus išsipirkti už nominalią kainą. Pasitarimo dalyviai įpareigojo Vilniaus susivienijimą „Sodai“ kreiptis į LR Vyriausybę su prašymu pratęsti bendro naudojimo valstybinės žemės išsipirkimo už nominalią kainą terminą.

Informuojame, kad LR Vyriausybės ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavedimu Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pavedė LR Žemės ūkio ministerijai išnagrinėti Vilniaus susivienijimo „Sodai“ 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 19 išdėstytus argumentus bei prašymą dėl termino pratęsimo sodininkų bendrijoms išsipirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ir spręsti.

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ delegacija, sudaryta iš Susivienijimo pirmininko Vladislovo Butkevičiaus, Susivienijimo valdybos narių Prano Kupčiko (SB „Beržas“), Romasio Vaitekūno (SB „Atžalynas-D“) ir sodininkų bendrijos „Beržynas“ v-bos pirmininko Jono Urbanavičiaus apsilankė pas LR Vyriausybės vicekanclerį Rimantą Vaitkų ir  aptarė susiklosčiusią situaciją dėl valstybinės žemės sklypų išsipirkimo bei dėl galimybės sodininkų bendrijoms pratęsti terminą neribotam laikui.

Apie nagrinėjimo rezultatus ir bet kokius priimtus sprendimus Susivienijimas informuos visus Susivienijimo narius.

2016-03-18

 KREIPIMASIS Į VYRIAUSYBĘ

Šių metų vasario 25 d. LR Žemės ūkio ministerijos Didžiojoje salėje įvyko sodininkų bendrijų atstovų ir LR Žemės ūkio ministerijos specialistų pasitarimas.

Pasitarimas buvo tikslinis, jame buvo svarstomi sodininkams aktualūs klausimai, sprendžiamos iškilusios problemos. Sodininkų bendrijų atstovų tarpe daugiausia diskusijų kilo svarstant LR Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą Nr. 66, kuriuo buvo pakeistos 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ kai kurios nuostatos ir numatyta, kad „<...>mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius“. Minėta nuostata įsigalioja 2016 m. gegužės 1 dieną. 

Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad sodininkų bendrijos, išsipirkdamos bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, susiduria su ne nuo jų priklausančiais nesklandumais, ir mano, kad nespės iki šių metų gegužės 1 dienos baigti visų išpirkimo procedūrų ir sklypus išsipirkti už nominalią kainą.

Vilniaus susivienijimas "Sodai" apibendrino iš sodininkų bendrijų atstovų gautus argumentus ir kreipėsi į Vyriausybę dėl bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo už nominalią kainą pratęsimo.

SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" 

LIETUVOS RADIJO LAIDOJE "GIMTOJI ŽEMĖ"

Baronų kaimo bendruomenė dalyvavo „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ir užėmė pirmą vietą. Gautas prizas – ne toks jau ir menkas. Net 15 000 eurų, už kuriuos bus įrengta daugiafunkcinė erdvė – Rėdos ratas. Joje bus galima aktyviai leisti laisvalaikį, taip pat puoselėti lietuvių etnografinius papročius bei tradicijas. 

Plačiau apie šį projektą buvo galima išgirsti vasario 24 d. radijo laidoje "Gimtoji žemė"

LAIDOS "GIMTOJI ŽEMĖ" ĮRAŠAS ČIA 


 

 


INFORMACIJA VILNIAUS MIESTO SODININKAMS DĖL PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIEŠOSE VIETOSE

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-216 „Dėl Tarybos 2014-01-29 sprendimo Nr. 1-1657 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šiuo sprendimu nuo rinkliavos prekiauti viešose vietose buvo atleisti IV skyriuje paminėti asmenys, tačiau  į šią asmenų kategoriją savivaldybė neįtraukė sodininkų, kurie pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. turi teisę viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ š.m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti teisę Vilniaus miesto teritorijoje esančių sodininkų bendrijų nariams, pateikus išduotus sodo bendrijos nario pažymėjimus (bilietus), prekiauti savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis.

2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė mus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl prekybos be leidimų vietų sąrašo tvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 30-3648) buvo nustatyta, kad prekybos be leidimų vietose prekiauti gali ir asmenys, prekiaujantys savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, privalo turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba ūkininko ūkio ar sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.

Taip pat buvo patvirtintas Prekybos be leidimų vietų sąrašas.

PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIETŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Prekybos vieta, aikštelė

Prekybos

miško gėrybėmis, uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis vietų skaičius

Pastabos

Antakalnio seniūnija

1.

Antakalnio g. 38A

14

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Antakalnio g. 57

6

 

3.

Keramikų g. 5

10

 

Fabijoniškių seniūnija

1.

Ateities g. 44

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Grigiškių seniūnija

1.

Pašto g. 19

8

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Kovo 11-osios g.  39A (prie prekybos centro  IKI)

6

 

 Justiniškių seniūnija

 

 

 

 

 Karoliniškių seniūnija

 

 

 

 

 Lazdynų seniūnija

1.

Architektų g. 152 (greta skulptūros „Rytas“)

6

 

2.

Jonažolių g. 1 (greta prekybos centro IKI)

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Naujamiesčio seniūnija

1.

Pelesos g. 10A (šalia viešojo transporto stotelės, priešais prekybos centrą „Maxima“)

4

 

2.

Algirdo g. 16 (prie negyvenamojo pastato, šalia prekybos centro „Maxima“)

4

 

3.

Kauno g. 14

2

 

4.

Naugarduko g. 76 ( šalia Vilniaus lenkų kultūros namų)

8

 

5.

V. Mykolaičio-Putino g. 5

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

6.

Vilniaus  ir  J. Lelevelio gatvių sankirta (šalia viešojo transporto stotelės)

2

Prekiaujama tik gėlėmis

7.

A. Vienuolio g. (šalia esančių  prekybos paviljonų)

2

Prekiaujama tik       gėlėmis

 Naujininkų seniūnija

1.

Salininkų g. 131 (Salininkų prekyvietė)

10

 

 Naujosios Vilnios seniūnija

1.

Palydovo g. 2

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Pramonės g. 44

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Pašilaičių seniūnija

1.

Laisvės pr. 123 (pėsčiųjų takas priešais prekybos centrą „Maxima“)

10

 

2.

Medeinos g. 8 (prie prekybos centro „Rimi“)

 

 

3.

Medeinos g.  nuo prekystalių

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Panerių seniūnija

 

 

 

 

 Pilaitės seniūnija

1.

Vydūno ir Karaliaučiaus gatvių sankirta

10

 

2.

Vydūno g. (šalia prekybos centro„Rimi“)

5

 

 Rasų seniūnija

 

 

 

 

Senamiesčio seniūnija

1.

Lazdynų Pelėdos skveras

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2.

Vilniaus g. 24

2

Prekiaujama tik gėlėmis

 Šeškinės seniūnija

1.

Buvusioje UAB „Vilvatėja“  prekyvietėje (Gelvonų g.)

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Šnipiškių seniūnija

1.

Kalvarijų g. 168 - 170

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2

Širvintų g. 82

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Verkių seniūnija

1.

Jeruzalės g. 21

10

 

2.

Didlaukio g. 27

5

 

3.

Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirta

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

4.

Balsių mitologinis parkas

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Vilkpėdės seniūnija

1.

Savanorių pr. (tarp 62-ojo ir            68-ojo namų)

10

Prekiaujama ir sendaikčiais

2

Vaduvos g. 21

4

 

 Viršuliškių seniūnija

1.

Viršuliškių g. 30 (šalia prekybos centro  „Maxima“,  vietoj nukelto kiosko)

10

 

 Žirmūnų seniūnija

1.

Žirmūnų g. 89A (šalia prekybos centro  „Maxima“)

12

 

2.

Žirmūnų g. 145

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Žvėryno seniūnija

1.

Žalioji g. 4 (šalia prekybos kioskų)

5

 

 


 Kodėl verta tirti dirvožemį?

  

Ruduo – ilgai laukto, kruopščiai auginto derliaus metas. Tačiau gausūs derliai džiugina ne kiekvieną sodininką ar daržininką. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad padėti visada  gali gausus tręšimas. Deja, tai gelbsti ne visuomet. Norint dirvožemį tinkamai prižiūrėti, reikia žinoti jo ypatumus ir esančių mineralinių bei organinių medžiagų kiekį. 

Dirvožemis – tai plonas žemės sluoksnis, sudarytas iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, kuriame gali augti augalai. Tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da ir priklauso nuo daugelio priežasčių. Kad sodo, daržo augalai džiugintų gerais derliais, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo arba dirvožemio reakcijos. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH . Dažniausiai dirvožemio pH yra nustatomas KCl ištraukoje. Esant pH 4,5 ir mažiau, dirvožemiai yra labai rūgštūs, pH 4,6–5,0 – vidutiniškai rūgštūs, pH 5,1–5,5 – mažai rūgštūs, pH 5,6–6,0 – rūgštoki, pH 6,1–6,5 – neutraloki, pH 6,6–7,0 – artimi neutraliems, pH 7,1–8,5 – šarmiški. Dirvožemio pH labai veikia dirvožemio savybes, svarbiausių augalų maisto medžiagų (makroelementų – azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio, bei mikroelementų – boro, molibdeno ir kt.) įsisavinimą, mikroorganizmų gausą. Daugelis augalų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė, kai pH 5,8–6,8. Tačiau kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

 

Kita labai svarbi dirvožemio savybė – jame esančios organinės medžiagos. Jų kiekis nulemia dirvožemio derlingumą, nes jos yra augalų įvairių maisto medžiagų šaltinis. Didžiąją organinės medžiagos dalį (apie 80–85 proc.) sudaro humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti biologiškai ir biochemiškai kintant  augalų ir gyvūnų liekanoms. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, sudėties, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 1 proc.). Kituose dirvožemiuose dažniausiai yra (2–4 proc.) humuso. Humuso kiekį galima padidinti sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis). Todėl norint išauginti geresnį derlių labai svarbu žinoti organinių medžiagų  (arba humuso) kiekį dirvožemyje.

 

Ne mažiau svarbus ir mineralinių medžiagų – mineralinio azoto, fosforo ir kalio kiekis. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Kai trūksta kalio, augalai blogiau pasisavina ir azotą. Labai svarbu nustatyti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir tik tada tręšti papildomai, nes pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus. Be to, augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis.   

Dirvožemį tyrimui geriausia paimti iš karto po suarimo ar supurenimo, iš  kelių skirtingų daržo ar sodo vietų, iš 10-15 cm gylio. Iš žole apaugusio ploto rekomenduojama kasti  iš 5–7,5 cm gylio. Mineraliniam azotui nustatyti mėginiai imami iš gilesnio dirvožemio sluoksnio – apie 60 cm gylio. Taip paimti mėginiai sumaišomi ir padaromas 1 jungtinis mėginys. Į laboratoriją reikėtų pristatyti apie 500 g  jungtinio mėginio, supilto į polietileno maišelį arba stiklinį indą.

Mėginius reikėtų imti praėjus 2–3 mėnesiams po dirvos kalkinimo, tręšimo mėšlu arba neorganinėmis trąšomis, nes ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Virginijus Keturka,

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Išsamesnė informacija: www.nvspl.lt. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt



Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija



Kokį vandenį geriame?

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje (Antuanas de Sent Egziuperi)

Geriamojo vandens mikrobiologija

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė  – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei  užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, ir lūžinių klostridijų (C.perfringens).

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Lūžinės klostridijos (C.perfringens) nustatomos geriamajame vandenyje, kuriam naudojami  paviršiniai vandens šaltiniai arba kurio saugai įtakos turi paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos,  patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis,  atspariomis aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaikančiomis aplinkoje.

Geriamojo vandens chemija

Šulinio vanduo. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų (5,68 €), nitratų (6,84 €), amonio (6,23 €) kiekius, permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €). Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60 – 150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.

Gręžinio (giluminis) vanduo. Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį (10,22 €), nitritų (5,68 €) ir nitratų (6,84 €) kiekius, amonio (6,23 €), chlorido (5,82 €), sulfato (9,33 €) kiekius, vandens pH (2,95 €), drumstumą (4,40 €),  spalvą (7,36 €),  permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €), mangano kiekį (25,25€). Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Labai dažnai žmonės užsisako savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus (6,46 €). Ypač tai aktualu, jei ieškoma atsakymo, verta ar ne buityje naudoti „minkštinimo filtrus“. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami „kalkes“, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tad prieš statant „minkštinimo filtrus“ vertėtų išsitirti vandens kietumą. Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis (21,46 €), kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi taip vadinami „nugeležinimo“ filtrai.

Būtina prisiminti, kad labai svarbus yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH –  nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis  rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

    Išsamesnė informacija apie vandens tyrimus: www.nvspl.lt. NVSPL Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" NARYS SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" LAIMĖJO PIRMĄ VIETĄ



Parengta pagal "Maxima LT" pranešimą žiniasklaidai 2015 m. rugpjūčio 18 d.

 


Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrija „Šilas“ jau visai netrukus galės burtis į naujai įrengtą daugiafunkcinę erdvę. „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ši bendrija užėmė pirmąją vietą ir projekto „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimas“ įgyvendinimui gaus 15 tūkstančių eurų. Šiuo projektu bus siekiama sukurti erdvę aktyviam laisvalaikiui, lietuvių etnografinių papročių bei tradicijų puoselėjimui. 

Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ narių teigimu, šis laimėjimas ne tik padės ugdyti jaunuosius bendruomenės narius, bet ir panaudoti vietos gyventojų turimas žinias apie lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. 
 „Dar prieš kelis metus mūsų sodininkų bendriją sudarė daugiausia vyresnio amžiaus sodininkai, bet viskas pasikeitė, kai prie bendrijos prisijungė daug jaunų šeimų. Dabar mūsų – daugiau nei pusantro šimto. Kartu ir darbus dirbame, ir šventes švenčiame, ir kuriame idėjas, kaip gyvenimą bendruomenėje būtų galima paversti patogesniu ir gražesniu“, - sako Vilniaus rajono Baronų kaimo sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Stanislovas Liepinaitis. 
Anot pono Stanislovo, „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimo“ projektas gimė vieno bendruomenės susitikimo metu, kurie Baronų kaime vyksta nuolat. Bendruomenė jau kelis metus iš eilės organizuoja didžiulę Užgavėnių šventę, rugsėjo 1-ąją išlydi kaimo pirmokėlius, rengia talkas ir kitus pasibuvimus, kuriems, anot bendrijos narių, būtina nauja erdvė. 
Paklaustas, kaip pasikeis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ gyvenimas įrengus daugiafunkcinį Rėdos ratą, valdybos pirmininkas patikino, kad viskas keisis iš esmės. Į susibūrimus „Šilo“ bendruomenė žada kviestis jau ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijų, ar net kaimų gyventojus, norinčius pasidalinti lietuvių liaudies papročiais ir tradicijomis. 
Tai – ne pirmasis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ projektas. Visai neseniai bendruomenės nariai mažiesiems kaimo gyventojams įrengė žaidimo aikštelę, į kurios atidarymą susirinko ne tik visa sodininkų bendrija, bet ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. 
Iki liepos pirmos dienos bendruomenių iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ sulaukė 90 paraiškų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
 „Vilniaus rajone veikia net 68 „Maxima“ parduotuvės. Jaučiame turintys ir galintys pradėti bendruomenėms kurti geresnę ir draugiškesnę aplinką, kurioje dirbame ir gyvename,  tačiau pastebime, jog kai kurioms bendruomenėms tenka susidurti su problemomis, kurios dažnai būna finansinės. Lėšų jiems pritrūksta ir bendruomenės užsiėmimams, ir juos supančios aplinkos problemų sprendimui. Todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie mažesnių Vilniaus rajono bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. 
Geriausiais šiais metais pripažinti ir Alytaus rajono Likiškėlių kaimo bendruomenės projektas „Šefas ant ratų“ bei Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenės projektas „Sveikatingumo erdvės įrengimas“. Laimėjusiems projektams įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.
  

 Daugiau informacijos:

Renata Saulytė 
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342
El. paštas renata.saulyte@maxima.lt
www.maxima.lt