Vilniaus susivienijimas           SODAI

 



              

SEMINARAS SODININKŲ BENDRIJŲ ATSTOVAMS 

  

Kviečiame:

  

  

Susivienijimo valdybos narius ir revizijos komisijos narius, Vilniaus rajono policijos komisariato   atstovus, Bezdonių seniūną, UAB "Nemenčinės komunalininkas"   atstovus

  

Bezdonių, Nemenčinės, Riešės, Maišiagalos ir Paberžės seniūnijose esančių sodininkų bendrijų narius

  

  

Tikslas:

  

  

Praėjusią vasarą Baronų kaimo sodininkai dalyvavo „Mašima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes bendruomenė“ ir užėmė pirmą vietą. Gautas prizas – ne toks jau ir menkas. Net 15 000 eurų, už kuriuos yra įrengta daugiafunkcinė erdvė –   Rėdos ratas. Joje galima aktyviai leisti laisvalaikį, taip pat puoselėti lietuvių etnografinius papročius bei   tradicijas.

  

  

Seminaro  data ir laikas:

  

  

2016 m. rugsėjo 8 d.   (ketvirtadienis), pradžia 14 val.

  

  

Seminaro vieta:

  

  

SB „Šilas“(Baronų k.,   Bezdonių sen., Vilniaus r.) prie vandens bokšto

  

  

DARBOTVARKĖ:

        

1. Seminaro pristatymas

Susivienijimo pirmininkas V. Butkevičius

2. Projekto „Mes bendruomenė“ pristatymas

SB „Šilas“ v-bos pirmininkas S. Liepinaitis

3. Apie viešąjį bendrijų teritorijų administravimą ir santykius su bendrijomis

Bezdonių seniūnas Michal Jančevski

4. Dėl nusikaltimų prevencijos minėtose seniūnijose esančiose bendrijose

Vilniaus rajono policijos komisariato atstovas

5. Dėl atliekų tvarkymo minėtose seniūnijose esančiose bendrijose

UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovas

6. Apie rekreacijai naudojamą sodų žemę

Susivienijimo valdybos nariai: P. Kupčikas

7. Dėl problemų sodininkų bendrijoje „Rapsas“

Susivienijimo valdybos narys: V. Baltrūnas

                     

*Seminaro trukmė ~ 2 val.

Kaip nuvykti į SB "Šilas" nuorodas rasite bendrijos internetiniame tinklapyje http://sbsilas.lt/  skiltyje "Apie"

Papildomai maršruto nuoroda: http://goo.gl/aIiUJx


Papildoma informacija pasiteiravimui:

Susivienijimo pirmininkas V. Butkevičius, tel. (8-5) 261 69 93, mob. 8 612 79253

SB „Šilas“ v-bos pirmininkas S. Liepinaitis, mob. 8 682 36863 

SODININKŲ BENDRIJOS BENDRO NAUDOJIMO ŽEMĘ ĮSIGYJA APGAULĖS BŪDU


Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, vis daugiau atvejų, kai sodininkų bendrijos, ypač prie didžiųjų miestų, lengvatine tvarka iš valstybės įsigijusios bendrojo naudojimo žemės, ją parduoda privatiems asmenims. Šios tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė grąžinta valstybei. 

Tarp sodininkų bendrijų sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti lengvatine tvarka parduoti bendrijoms už itin mažą kainą. Tik ta žemė turi būti bendrai naudojama poilsiui, bendrijos statiniams. Pagal tokią tvarką kiek daugiau nei 4 hektarus Trakų rajone įsigijo sodų bendrija „Kelininkas“ už vos 6 tūkst. eurų. Registrų centro duomenimis šio sklypo vertė – 330 tūkst. eurų. Netrukus didžiąją šio sklypo dalį bendrija pardavė 15-ai savo narių. Ilgametis šios sodininkų bendrijos pirmininkas sako nieko blogo nepadaręs. „Kiekvienas turi dokumentą, už kiek jis pirko tą sklypą. Viskas normaliai pas mus yra“, – tikino sodininkų bendrijos „Kelininkas“ pirmininkas Viačeslavas Gabrunas. Žemės tarnybos Trakų skyrius rengia dokumentus teismui, kad tokios pardavimo sutartys būtų panaikintos, o žemė sugrąžinta valstybei. „Šiuo atveju žemė grįžtų valstybei ir būtų valstybės nuosavybė, nes dabar matosi, kad sandoris sudarytas apgaulės būdu, ir sodininkų bendrijai ta žemė nėra reikalinga, kadangi buvo perleista privatiems asmenims“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vyr. specialistas Tomas Steponavičius. Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, bendro naudojimo žemė pastaruoju metu perkama itin intensyviai, nes lengvatinė tvarka pratęsta iki kitų metų gegužės. Daugėja ir atvejų, ypač prie Vilniaus ir Kauno, kai iš valstybės pusvelčiui įsigytos bendrojo naudojimo žemės sklypai parduoti privatiems asmenims, dažnai už didesnę kainą. „Apgaulės keliu dažniausiai eina sodų bendrijų pirmininkai, kadangi jie veikia sodininkų bendrijos vardu, suformuoja bendroms reikmėms žemės sklypus, piktnaudžiauja ir gauna naudos sau. Kadangi matome, kad yra pažeidinėjamas viešasis interesas, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į atitinkamas institucijas, kad tą žemę sugrąžinti valstybei“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Danielius Kuprys. Žemės tarnyba siūlo keisti teisės aktus, kad iš bendrijų tokia pat, kaip pardavė, nominalia kaina valstybė galėtų išpirkti bendro naudojimo žemės sklypus. O vėliau jie būtų parduodami aukcionuose.

Plačiau apie tai reportaže.


Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.lrt.lt

Delfi.lt informacija

PO APSILANKYMO ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOJE, 

TERMINAS BUS PRATĘSTAS

Šių metų balandžio 26 d. (antradienį) Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atstovai: Susivienijimo pirmininkas Vladislovas Butkevičius (SB „Gojus“ valdybos pirmininkas), Susivienijimo valdybos narys Romasis Vaitekūnas (SB „Atžalynas – D“ valdybos pirmininkas), Susivienijimo valdybos narys Pranas Kupčikas (SB „Beržas“ valdybos pirmininkas) ir sodininkų bendrijos „Beržynas“ valdybos pirmininkas Jonas Urbanavičius susitiko su Žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Susitikime taip pat dalyvavo Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, Žemės išteklių ir politikos departamento direktorius Algirdas Sereika ir Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas.

Pasitarimo metu Susivienijimo atstovai išdėstė argumentus dėl bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo už nominalią kainą termino pratęsimo būtinumo, nes nemaža dalis sodininkų bendrijų nespėjo išsipirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų bendrų objektų statybai ir rekreacijai. 

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pritarė ir pavedė viceministrui Albinui Ežerskiui šį klausimą suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis ministerijomis, ir joms pritarus, paruošti nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas) pakeitimo 1.6 papunkčio įsigaliojimo termino pratęsimo vieneriems metams. 

Šių metų balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą pratęsti terminą sodininkų bendrijoms išsipirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytą kainą iki 2017 m. gegužės 1 d.



Vilniaus susivienijimo "Sodai" informacija

2016-04-28 

 

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" ATSTOVAI 

APSILANKĖ VYRIAUSYBĖJE

Šių metų vasario 25 d. LR Žemės ūkio ministerijoje vykusio seminaro – pasitarimo metu jo dalyviai akcentavo, kad sodininkų bendrijos, išsipirkdamos bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, susiduria su ne nuo jų priklausančiais nesklandumais, ir kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui bendrijos nespės iki šių metų gegužės 1 dienos baigti visų išpirkimo procedūrų ir sklypus išsipirkti už nominalią kainą. Pasitarimo dalyviai įpareigojo Vilniaus susivienijimą „Sodai“ kreiptis į LR Vyriausybę su prašymu pratęsti bendro naudojimo valstybinės žemės išsipirkimo už nominalią kainą terminą.

Informuojame, kad LR Vyriausybės ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavedimu Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pavedė LR Žemės ūkio ministerijai išnagrinėti Vilniaus susivienijimo „Sodai“ 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 19 išdėstytus argumentus bei prašymą dėl termino pratęsimo sodininkų bendrijoms išsipirkti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ir spręsti.

Vilniaus susivienijimo „Sodai“ delegacija, sudaryta iš Susivienijimo pirmininko Vladislovo Butkevičiaus, Susivienijimo valdybos narių Prano Kupčiko (SB „Beržas“), Romasio Vaitekūno (SB „Atžalynas-D“) ir sodininkų bendrijos „Beržynas“ v-bos pirmininko Jono Urbanavičiaus apsilankė pas LR Vyriausybės vicekanclerį Rimantą Vaitkų ir  aptarė susiklosčiusią situaciją dėl valstybinės žemės sklypų išsipirkimo bei dėl galimybės sodininkų bendrijoms pratęsti terminą neribotam laikui.

Apie nagrinėjimo rezultatus ir bet kokius priimtus sprendimus Susivienijimas informuos visus Susivienijimo narius.

2016-03-18

 KREIPIMASIS Į VYRIAUSYBĘ

Šių metų vasario 25 d. LR Žemės ūkio ministerijos Didžiojoje salėje įvyko sodininkų bendrijų atstovų ir LR Žemės ūkio ministerijos specialistų pasitarimas.

Pasitarimas buvo tikslinis, jame buvo svarstomi sodininkams aktualūs klausimai, sprendžiamos iškilusios problemos. Sodininkų bendrijų atstovų tarpe daugiausia diskusijų kilo svarstant LR Vyriausybės 2016 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą Nr. 66, kuriuo buvo pakeistos 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ kai kurios nuostatos ir numatyta, kad „<...>mėgėjų sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo valstybinės žemės, naudojamos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius“. Minėta nuostata įsigalioja 2016 m. gegužės 1 dieną. 

Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad sodininkų bendrijos, išsipirkdamos bendro naudojimo valstybinės žemės sklypus bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, susiduria su ne nuo jų priklausančiais nesklandumais, ir mano, kad nespės iki šių metų gegužės 1 dienos baigti visų išpirkimo procedūrų ir sklypus išsipirkti už nominalią kainą.

Vilniaus susivienijimas "Sodai" apibendrino iš sodininkų bendrijų atstovų gautus argumentus ir kreipėsi į Vyriausybę dėl bendro naudojimo valstybinės žemės sklypų išsipirkimo už nominalią kainą pratęsimo.

SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" 

LIETUVOS RADIJO LAIDOJE "GIMTOJI ŽEMĖ"

Baronų kaimo bendruomenė dalyvavo „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ir užėmė pirmą vietą. Gautas prizas – ne toks jau ir menkas. Net 15 000 eurų, už kuriuos bus įrengta daugiafunkcinė erdvė – Rėdos ratas. Joje bus galima aktyviai leisti laisvalaikį, taip pat puoselėti lietuvių etnografinius papročius bei tradicijas. 

Plačiau apie šį projektą buvo galima išgirsti vasario 24 d. radijo laidoje "Gimtoji žemė"

LAIDOS "GIMTOJI ŽEMĖ" ĮRAŠAS ČIA


 

Kviečiame atsiimti nemokamai suteikiamą kompostavimo dėžę ir patogiai rūšiuoti žaliąsias atliekas !




Dėžės parametrai :

Talpa: 800 litrų, Svoris: 12,6 kg., Dydis: 0,9×0,91×1,35 m. Supakuotos dėžės dydis 0,2 x 0,8 x 1,2 m., Supakuota telpa į lengvąjį automobilį.

  • Projektas skirtas tik fiziniams asmenims
  • Kompostavimo dėžės išduodamos pasirašant panaudos sutartį
  • Atsiimant kompostavimo dėžę, su savimi reikia turėti  asmens      tapatybę patvirtinantį dokumentą
  • Vienos namų valdos savininkui skiriama viena kompostavimo dėžė
  • Dėl informacijos apie kompostavimo dėžių išdavimą galite kreiptis:

tel. (8~5)2333253, 

el.p. kompostavimas@vaatc.lt

   


Daugiau informacijos http://www.vaatc.lt/


Kompostavimo dėžės išduodamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse: 

  

Adresas  

  

Tel. Nr.

  

V.A. Graičiūno g. 36c, Aukštieji Paneriai, Vilniaus m.

  

  

8 618 32088

  

  

Liepkalnio g. 113b, Naujininkai, Vilniaus m.

  

  

8 686 38550

  

  

Pilaitės pr.50, Pilaitė, Vilniaus m.

  

  

8 620 38136

  

  

Pramonės g.209, Naujoji Vilnia, Vilniaus m.

  

  

8 614 75264

  

  

Pumpėnų g.10, Pašilaičiai, Vilniaus m.

  

  

8 614 09641

  
  

Trakų g. 1 b, Lentvaris, Trakų r.

  

  

8 687 29596

  

  

Vėlučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r.

  

  

8 615 88923

  

  

Grikienių k. Sudervės sen., Vilniaus r.

  

  

8 687 88592

  

  

Elektrėnai, Elektrinės g. 14A

  

  

8 686 91984

  

  

Vilniaus 3 g., Šalčininkų r.

  

  

8 615 81783

  

  

Gerseniškių g. 5, Ukmergė r.

  

  

8 616 57265

   

Aikštelių darbo laikas:

Antradieniais – Penktadieniais: 10:00 – 19:00 val., Šeštadieniais: 10:00 – 16:30 val.,

Pietų pertrauka 14:30 – 15:00 val.


Dėl kompostavimo dėžių išdavimo, gali kreiptis ir šiais tel.: 

  

Švenčionių r.

  

  

Pašto g.6, Pabradė

  

  

tel.838753483

  

  

Šalčininkų r.

  

  

Vilniaus g.2, Eišiškės

  

  

tel.862059742

  

  

Širvintų r.

  

  

Plento g. 3, Širvintos

  

  

tel.838251447

  

  

Trakų r.

  

  

Į Savivaldybės administracijos seniūnijas

  

  

tel.852855775

  

  

Vilniaus r.

  

  

Piliakalnio g. 50, Nemenčinės m.

  

  

tel.852381157.

  

  


  

  

Draugystės g. 21, Valčiūnų k., 

Juodšilių sen.

  


tel.852350978, 861069140



 

 


INFORMACIJA VILNIAUS MIESTO SODININKAMS DĖL PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIEŠOSE VIETOSE

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1-216 „Dėl Tarybos 2014-01-29 sprendimo Nr. 1-1657 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šiuo sprendimu nuo rinkliavos prekiauti viešose vietose buvo atleisti IV skyriuje paminėti asmenys, tačiau  į šią asmenų kategoriją savivaldybė neįtraukė sodininkų, kurie pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. turi teisę viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjų sodininkystės produkciją.

Vilniaus susivienijimas „Sodai“ š.m. spalio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti teisę Vilniaus miesto teritorijoje esančių sodininkų bendrijų nariams, pateikus išduotus sodo bendrijos nario pažymėjimus (bilietus), prekiauti savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis.

2015 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė mus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl prekybos be leidimų vietų sąrašo tvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 13 d. Nr. 30-3648) buvo nustatyta, kad prekybos be leidimų vietose prekiauti gali ir asmenys, prekiaujantys savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, privalo turėti žemės nuosavybę patvirtinantį dokumentą arba ūkininko ūkio ar sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.

Taip pat buvo patvirtintas Prekybos be leidimų vietų sąrašas.

PREKYBOS BE LEIDIMŲ VIETŲ SĄRAŠAS

Eil. nr.

Prekybos vieta, aikštelė

Prekybos

miško gėrybėmis, uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis vietų skaičius

Pastabos

Antakalnio seniūnija

1.

Antakalnio g. 38A

14

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Antakalnio g. 57

6

 

3.

Keramikų g. 5

10

 

Fabijoniškių seniūnija

1.

Ateities g. 44

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Grigiškių seniūnija

1.

Pašto g. 19

8

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Kovo 11-osios g.  39A (prie prekybos centro  IKI)

6

 

 Justiniškių seniūnija

 

 

 

 

 Karoliniškių seniūnija

 

 

 

 

 Lazdynų seniūnija

1.

Architektų g. 152 (greta skulptūros „Rytas“)

6

 

2.

Jonažolių g. 1 (greta prekybos centro IKI)

6

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Naujamiesčio seniūnija

1.

Pelesos g. 10A (šalia viešojo transporto stotelės, priešais prekybos centrą „Maxima“)

4

 

2.

Algirdo g. 16 (prie negyvenamojo pastato, šalia prekybos centro „Maxima“)

4

 

3.

Kauno g. 14

2

 

4.

Naugarduko g. 76 ( šalia Vilniaus lenkų kultūros namų)

8

 

5.

V. Mykolaičio-Putino g. 5

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

6.

Vilniaus  ir  J. Lelevelio gatvių sankirta (šalia viešojo transporto stotelės)

2

Prekiaujama tik gėlėmis

7.

A. Vienuolio g. (šalia esančių  prekybos paviljonų)

2

Prekiaujama tik       gėlėmis

 Naujininkų seniūnija

1.

Salininkų g. 131 (Salininkų prekyvietė)

10

 

 Naujosios Vilnios seniūnija

1.

Palydovo g. 2

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

2.

Pramonės g. 44

15

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Pašilaičių seniūnija

1.

Laisvės pr. 123 (pėsčiųjų takas priešais prekybos centrą „Maxima“)

10

 

2.

Medeinos g. 8 (prie prekybos centro „Rimi“)

 

 

3.

Medeinos g.  nuo prekystalių

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Panerių seniūnija

 

 

 

 

 Pilaitės seniūnija

1.

Vydūno ir Karaliaučiaus gatvių sankirta

10

 

2.

Vydūno g. (šalia prekybos centro„Rimi“)

5

 

 Rasų seniūnija

 

 

 

 

Senamiesčio seniūnija

 

1.

Lazdynų Pelėdos skveras

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2.

Vilniaus g. 24

2

Prekiaujama tik gėlėmis

 Šeškinės seniūnija

1.

Buvusioje UAB „Vilvatėja“  prekyvietėje (Gelvonų g.)

20

 

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Šnipiškių seniūnija

1.

Kalvarijų g. 168 - 170

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

2

Širvintų g. 82

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Verkių seniūnija

1.

Jeruzalės g. 21

10

 

2.

Didlaukio g. 27

5

 

3.

Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirta

20

Prekiaujama ir sendaikčiais

4.

Balsių mitologinis parkas

-

Prekiaujama tik sendaikčiais

 Vilkpėdės seniūnija

1.

Savanorių pr. (tarp 62-ojo ir            68-ojo namų)

10

 

Prekiaujama ir sendaikčiais

2

Vaduvos g. 21

4

 

 Viršuliškių seniūnija

1.

Viršuliškių g. 30 (šalia prekybos centro  „Maxima“,  vietoj nukelto kiosko)

10

 

 Žirmūnų seniūnija

1.

Žirmūnų g. 89A (šalia prekybos centro  „Maxima“)

12

 

2.

Žirmūnų g. 145

6

 

Prekiaujama ir sendaikčiais

 Žvėryno seniūnija

1.

Žalioji g. 4 (šalia prekybos kioskų)

5

 

 


 Kodėl verta tirti dirvožemį?

 

 

Ruduo – ilgai laukto, kruopščiai auginto derliaus metas. Tačiau gausūs derliai džiugina ne kiekvieną sodininką ar daržininką. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad padėti visada  gali gausus tręšimas. Deja, tai gelbsti ne visuomet. Norint dirvožemį tinkamai prižiūrėti, reikia žinoti jo ypatumus ir esančių mineralinių bei organinių medžiagų kiekį. 

Dirvožemis – tai plonas žemės sluoksnis, sudarytas iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, kuriame gali augti augalai. Tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da ir priklauso nuo daugelio priežasčių. Kad sodo, daržo augalai džiugintų gerais derliais, jie turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo arba dirvožemio reakcijos. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH . Dažniausiai dirvožemio pH yra nustatomas KCl ištraukoje. Esant pH 4,5 ir mažiau, dirvožemiai yra labai rūgštūs, pH 4,6–5,0 – vidutiniškai rūgštūs, pH 5,1–5,5 – mažai rūgštūs, pH 5,6–6,0 – rūgštoki, pH 6,1–6,5 – neutraloki, pH 6,6–7,0 – artimi neutraliems, pH 7,1–8,5 – šarmiški. Dirvožemio pH labai veikia dirvožemio savybes, svarbiausių augalų maisto medžiagų (makroelementų – azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio, bei mikroelementų – boro, molibdeno ir kt.) įsisavinimą, mikroorganizmų gausą. Daugelis augalų geriausiai auga, vystosi ir dera silpnai rūgščiuose dirvožemiuose: augalams augti palankiausia dirvožemio terpė, kai pH 5,8–6,8. Tačiau kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

 

Kita labai svarbi dirvožemio savybė – jame esančios organinės medžiagos. Jų kiekis nulemia dirvožemio derlingumą, nes jos yra augalų įvairių maisto medžiagų šaltinis. Didžiąją organinės medžiagos dalį (apie 80–85 proc.) sudaro humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti biologiškai ir biochemiškai kintant  augalų ir gyvūnų liekanoms. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, sudėties, užmirkimo, sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 1 proc.). Kituose dirvožemiuose dažniausiai yra (2–4 proc.) humuso. Humuso kiekį galima padidinti sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis). Todėl norint išauginti geresnį derlių labai svarbu žinoti organinių medžiagų  (arba humuso) kiekį dirvožemyje.

 

Ne mažiau svarbus ir mineralinių medžiagų – mineralinio azoto, fosforo ir kalio kiekis. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Kai trūksta kalio, augalai blogiau pasisavina ir azotą. Labai svarbu nustatyti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir tik tada tręšti papildomai, nes pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus. Be to, augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis.   

Dirvožemį tyrimui geriausia paimti iš karto po suarimo ar supurenimo, iš  kelių skirtingų daržo ar sodo vietų, iš 10-15 cm gylio. Iš žole apaugusio ploto rekomenduojama kasti  iš 5–7,5 cm gylio. Mineraliniam azotui nustatyti mėginiai imami iš gilesnio dirvožemio sluoksnio – apie 60 cm gylio. Taip paimti mėginiai sumaišomi ir padaromas 1 jungtinis mėginys. Į laboratoriją reikėtų pristatyti apie 500 g  jungtinio mėginio, supilto į polietileno maišelį arba stiklinį indą.

Mėginius reikėtų imti praėjus 2–3 mėnesiams po dirvos kalkinimo, tręšimo mėšlu arba neorganinėmis trąšomis, nes ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Virginijus Keturka,

NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas 

Išsamesnė informacija: www.nvspl.lt. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

    


DĖL SODININKŲ BENDRIJOSE ESANČIŲ KELIŲ 

PERDAVIMO TVARKOS


                  LR Aplinkos ministerija paruošė Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programos projektą.

Kelių perdavimo programos projektas
priedas697050.PDF (514.61KB)
Kelių perdavimo programos projektas
priedas697050.PDF
(514.61KB)


                      Prašome savo narių susipažinti su šiuo projektu .


Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija



Kokį vandenį geriame?

Vanduo! Tu neturi nei skonio nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės visi, nepažinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje (Antuanas de Sent Egziuperi)

Geriamojo vandens mikrobiologija

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ne mažiau svarbi ir vandens kokybė  – mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių čiaupų, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai; jei  užtikrinama apsauga nuo taršos.

Geriamajame vandenyje neturi būti: koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E. coli), žarninių enterokokų, ir lūžinių klostridijų (C.perfringens).

Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantys mikrobai. Juos radus vandenyje, konstatuojama, jog vanduo užterštas, į vandenį pateko fekalijos, o su jomis ir patogeninių mikroorganizmų – infekcinių ligų sukėlėjų.  Žmogui, išgėrusiam taip užteršto vandens, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas – tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.

Lūžinės klostridijos (C.perfringens) nustatomos geriamajame vandenyje, kuriam naudojami  paviršiniai vandens šaltiniai arba kurio saugai įtakos turi paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos,  patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis,  atspariomis aplinkos poveikiui ir ilgai išsilaikančiomis aplinkoje.

Geriamojo vandens chemija

Šulinio vanduo. Šio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius, ypač azotiniais junginiais.

Atliekant šulinio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: nitritų (5,68 €), nitratų (6,84 €), amonio (6,23 €) kiekius, permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €). Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“.

Nitratai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, ir išsivysto methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidintas amonio kiekis gali signalizuoti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus. Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais, o savitasis elektros laidis – bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Šulinių vandens tyrimų rezultatai liudija, kad Lietuvoje dažniausiai viršijama nitratų leistina ribinė koncentracija (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l; dažnai randama 60 – 150 mg/l, bet pasitaiko atveju, kai ji viršija net 300 mg/l). Cheminė tarša aptikta kas trečio Vilniaus apskrityje tirto šulinio vandenyje (36 proc. šulinių), o ligas sukeliančiais mikroorganizmais užterštas net 43 proc. tirtų šulinių vanduo.

Gręžinio (giluminis) vanduo. Atliekant tokio vandens cheminį tyrimą rekomenduojama ištirti: geležies kiekį (10,22 €), nitritų (5,68 €) ir nitratų (6,84 €) kiekius, amonio (6,23 €), chlorido (5,82 €), sulfato (9,33 €) kiekius, vandens pH (2,95 €), drumstumą (4,40 €),  spalvą (7,36 €),  permanganato indeksą (8,20 €) ir savitąjį elektros laidį (3,56 €), mangano kiekį (25,25€). Laboratorijoje galima išsitirti ir kitus elementus. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiekvieno poreikius ir problemų aktualumą. Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

Labai dažnai žmonės užsisako savo gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus (6,46 €). Ypač tai aktualu, jei ieškoma atsakymo, verta ar ne buityje naudoti „minkštinimo filtrus“. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes kietumą sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai labai reikalingi žmogaus sveikatai, tačiau jie krenta į nuosėdas, sudarydami „kalkes“, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tad prieš statant „minkštinimo filtrus“ vertėtų išsitirti vandens kietumą. Būtina prisiminti, jog kartais minėti filtrai taip išvalo vandenį, jog jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio, o padidėja natrio kiekis (21,46 €), kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l.

Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas. Vadovaujantis NVSPL atliktais tyrimais, darytina išvada, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis – vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jos perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, mat geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Šiuos trūkumus pašalinti dažnai statomi taip vadinami „nugeležinimo“ filtrai.

Būtina prisiminti, kad labai svarbus yra geriamojo vandens pH. Žmogui reikalingas šarminis vanduo, kurio pH –  nuo 6,5 iki 9,5. Taip subalansuotas vandentiekio vanduo. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų – kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis  rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vienetus. Taigi šis, labai išvalytas vanduo, puikiai tinka buitiniams prietaisams ir mašinų akumuliatoriams, tačiau žmogaus organizmui jis yra per rūgštus.

 

    Išsamesnė informacija apie vandens tyrimus: www.nvspl.lt. NVSPL Priėmimo skyriuje (Žolyno g. 36, Vilnius); tel.: (85) 2344003, (85) 2106850; priimamasis.zolyno@nvspl.lt

VILNIAUS SUSIVIENIJIMO "SODAI" NARYS SODININKŲ BENDRIJA "ŠILAS" LAIMĖJO PIRMĄ VIETĄ



Parengta pagal "Maxima LT" pranešimą žiniasklaidai 2015 m. rugpjūčio 18 d.

 


Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrija „Šilas“ jau visai netrukus galės burtis į naujai įrengtą daugiafunkcinę erdvę. „Maxima LT“ organizuotame bendruomenių iniciatyvų konkurse „Mes – bendruomenė“ ši bendrija užėmė pirmąją vietą ir projekto „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimas“ įgyvendinimui gaus 15 tūkstančių eurų. Šiuo projektu bus siekiama sukurti erdvę aktyviam laisvalaikiui, lietuvių etnografinių papročių bei tradicijų puoselėjimui. 


 

Vilniaus rajono Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ narių teigimu, šis laimėjimas ne tik padės ugdyti jaunuosius bendruomenės narius, bet ir panaudoti vietos gyventojų turimas žinias apie lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. 
 „Dar prieš kelis metus mūsų sodininkų bendriją sudarė daugiausia vyresnio amžiaus sodininkai, bet viskas pasikeitė, kai prie bendrijos prisijungė daug jaunų šeimų. Dabar mūsų – daugiau nei pusantro šimto. Kartu ir darbus dirbame, ir šventes švenčiame, ir kuriame idėjas, kaip gyvenimą bendruomenėje būtų galima paversti patogesniu ir gražesniu“, - sako Vilniaus rajono Baronų kaimo sodų bendrijos „Šilas“ valdybos pirmininkas Stanislovas Liepinaitis. 
Anot pono Stanislovo, „Daugiafunkcinio Rėdos rato įrengimo“ projektas gimė vieno bendruomenės susitikimo metu, kurie Baronų kaime vyksta nuolat. Bendruomenė jau kelis metus iš eilės organizuoja didžiulę Užgavėnių šventę, rugsėjo 1-ąją išlydi kaimo pirmokėlius, rengia talkas ir kitus pasibuvimus, kuriems, anot bendrijos narių, būtina nauja erdvė. 
Paklaustas, kaip pasikeis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ gyvenimas įrengus daugiafunkcinį Rėdos ratą, valdybos pirmininkas patikino, kad viskas keisis iš esmės. Į susibūrimus „Šilo“ bendruomenė žada kviestis jau ne tik savo, bet ir kitų sodininkų bendrijų, ar net kaimų gyventojus, norinčius pasidalinti lietuvių liaudies papročiais ir tradicijomis. 
Tai – ne pirmasis Baronų kaimo sodininkų bendrijos „Šilas“ projektas. Visai neseniai bendruomenės nariai mažiesiems kaimo gyventojams įrengė žaidimo aikštelę, į kurios atidarymą susirinko ne tik visa sodininkų bendrija, bet ir Bezdonių parapijos kunigas Arūnas Mitkevičius. 
Iki liepos pirmos dienos bendruomenių iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ sulaukė 90 paraiškų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
 „Vilniaus rajone veikia net 68 „Maxima“ parduotuvės. Jaučiame turintys ir galintys pradėti bendruomenėms kurti geresnę ir draugiškesnę aplinką, kurioje dirbame ir gyvename,  tačiau pastebime, jog kai kurioms bendruomenėms tenka susidurti su problemomis, kurios dažnai būna finansinės. Lėšų jiems pritrūksta ir bendruomenės užsiėmimams, ir juos supančios aplinkos problemų sprendimui. Todėl džiaugiamės galėdami prisidėti ir prie mažesnių Vilniaus rajono bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. 
Geriausiais šiais metais pripažinti ir Alytaus rajono Likiškėlių kaimo bendruomenės projektas „Šefas ant ratų“ bei Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo bendruomenės projektas „Sveikatingumo erdvės įrengimas“. Laimėjusiems projektams įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.
  

 

Daugiau informacijos:

 

Renata Saulytė 
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė
Tel. +370 659 90342

 

 




2015 m. liepos 23 d. ketvirtadienį per Lietuvos radijo laidą "Gimtoji žemė" buvo kalbama apie bendro naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijoje, išsipirkimą sodo bendrijos reikmėms ir jos tolesnio panaudojimo galimybes.

Laidos įrašą galima paklausyti paspaudus žemiau esančią nuorodą:

Lietuvos radijo laida "Gimtoji žemė"






Šalies bendruomenėms – naujos galimybės kurti geresnę aplinką

Šalies bendruomenės gali prisidėti kuriant geresnę aplinką mums visiems: įrengti trūkstamą apšvietimą mietelio gatvėse, padėti mokyklos krepšinio rinktinei pasirengti naujausiam čempionatui ar atkurti vietos etnografinius papročius menančią istorinę vietą. Šią iniciatyvą siekia plėtoti bendrovė „Maxima LT“, skelbdama bendruomenių iniciatyvų konkursą „Mes – bendruomenė“. Konkursu siekiama skatinti bendruomenių ir gyventojų aktyvumą bei iniciatyvumą sprendžiant juos supančios aplinkos problemas. Tris geriausius projektus, gerinančius vietos bendruomenių gyvenimo kokybę, planuojama išrinkti iki šių metų rugpjūčio 15 dienos. Jiems įgyvendinti „Maxima LT“ skirs po 5, 10 ir 15 tūkstančių eurų.

Projekto „Mes – bendruomenė“ partneriai – šalies Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (NIPC).

„Šalies bendruomenių organizacijos yra variklis, galintis paskatinti mus visus aktyviau dalyvauti kuriant geresnę aplinką kaimynystėje. Todėl sveikiname naująją iniciatyvą ir kviečiame šalies gyventojus dar aktyviau įsitraukti į bendruomeninę veiklą – juk niekas kitas geriau nežino aktualiausių kiemo, rajono, miestelio ar miesto poreikių“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

Lietuvoje veikia virš 1800 įvairių bendruomeninių organizacijų, rodo „BGI Consulting“ atliktas tyrimas. Tankiausias jų tinklas – kaimiškose vietovėse. Bendruomeninės organizacijos savo pagrindine veikla įvardija renginių, švenčių organizavimą (77 proc.), gyvenamosios aplinkos tvarkymą (67 proc.), bendrų interesų atstovavimą valdžios institucijose (45 proc.).

„Maximos“ parduotuvės veikia visoje Lietuvoje: įsikūrę daugelio bendruomenių kaimynystėje, esame jų dalis. Suprantame, kad finansinė parama bendruomenėms labai svarbi, tad jau ir iki šiol rėmėme bendruomenių iniciatyvas, o konkursu „Mes – bendruomenė“ siekiame dar labiau prisidėti prie bendruomenių aplinkos gerinimo ir tuo pačiu paskatinti vietos gyventojų iniciatyvumą“, – sako „Maxima LT“ Generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

Remiantis  bendrovės „Maxima LT“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, bendruomenėms ypač aktualus yra finansavimo klausimas – 40 proc. apklaustųjų teigė, kad bendruomenių veikla remiama nepakankamai. Gyventojų nuomone, labiausiai Lietuvoje finansavimo trūksta infrastruktūros gerinimo (taip mano 58 proc. apklaustųjų), švietimo (54 proc.) bei sveikatingumo (50 proc.) iniciatyvoms.

„Nuolat bendraujame su bendruomeninėmis organizacijomis ir pastebime, kad viena iš opiausių problemų, trukdančių bendruomenėms aktyviai vykdyti veiklą, yra nepakankami finansiniai ištekliai. Kaip rodo „BGI Consulting“ tyrimas, beveik 40 proc. bendruomeninių organizacijų metinis biudžetas yra iki 290 eurų, beveik 30 proc. organizacijų – nuo 290 iki 870 eurų. Šių lėšų pakanka labai ribotiems projektams įgyvendinti“, – sako Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Šalies bendruomenės, norinčios dalyvauti naujoje bendrovės „Maxima LT“ iniciatyvoje, iki liepos 1 d. gali siųsti paraiškas, pristatydamos projektus, kaip pagerinti konkrečios bendruomenės, kurioje veikia organizacija, gyvenimą. Iki rugpjūčio 15 dienos bus paskelbtos trys projekto kriterijus ir idėją labiausiai atitinkančios paraiškos, kurioms bus skirtas finansavimas – 5, 10 ar 15 tūkstančių eurų. Prioritetai bus teikiami etnografinių regionų vertybes puoselėjantiems, švietimo, sveikos gyvensenos ir sveikatinimo, infrastruktūros gerinimo projektams.

Konkurse dalyvauti ir paraiškas teikti gali į vietos bendruomenių gerovės kūrimą orientuotos, ne pelno siekiančios organizacijos, registruotos kaip asociacija, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, arba sodininkų bendrija, veikiančios ne mažiau kaip dvejus metus ir turinčios paramos gavėjo statusą.

2014 metais bendrovė „Maxima LT“ paramai skyrė beveik 430 tūkst. eurų (apie 1,5 mln. litų). Lėšomis ir prekėmis buvo paremta apie 70 įvairių paramos organizacijų ir projektų, dauguma jų – vaikų ir jaunimo švietimo bei ugdymo projektai, taip pat šalies miestų ir miestelių bendruomenių veiklos.

Daugiau informacijos:

Renata Saulytė,

„Maxima LT“ komunikacijos vadovė

Tel. +370 659 90342

El. paštas renata.saulyte@maxima.lt

www.maxima.lt

       

Kvietimas_Maxima_bendruomenes_paraiskos
Kvietimas_Maxima_bendruomenes_paraiskos.pdf (2.52MB)
Kvietimas_Maxima_bendruomenes_paraiskos
Kvietimas_Maxima_bendruomenes_paraiskos.pdf
(2.52MB)


 

UAB "JŪSŲ SODUI"

 

Algirdo g. 11/9-1

 

03219 Vilnius, Lietuva

 

Tel.: 8-5-2652585

 

Fax: 8-5-2314238

 

Mob. tel.: 8-686-50131

 

El. paštas: info@sodui.lt

 





Vilniaus susivienijimo „Sodai“ 2016 m. sausio 25 d. valdybos posėdyje patvirtintas valdybos narių pasiskirstymo pareigomis veiklų sąrašas 


  

Veiklos

  

  

Valdybos nario atsakingo už priemonės vykdymą vardas, pavardė

  

  

1. Susivienijimo veiklos organizavimas bei jos tikslų įgyvendinimas;

2. metinės   finansinės atskaitomybės sudarymas;

3. informacijos ir dokumentų pateikimas   visuotiniam narių susirinkimui, Valdybai;

4. Susivienijimo dokumentų ir duomenų pateikimas   juridinių asmenų registro tvarkytojui;

5. skelbimų, pranešimų,   informacijos viešas paskelbimas įstatuose nurodytame dienraštyje; 

6. pranešimų pateikimas nariams apie esminius įvykius, turinčius   reikšmės Susivienijimo veiklai;

7. informacijos   pateikimas nariams;

8. Susivienijimo   narių apskaita;

9. turto tvarkymas   ir dokumentų bei informacijos išsaugojimas. Turtas ir visa kita, kas susiję   su Susivienijimo veikla, taip pat dokumentai ir kita informacija apie turtą   ir Susivienijimo veiklą, turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad kiekvienas,   turintis teisinį interesą bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie   to asmens teises ir pareigas.

10. teisės aktuose, taip pat Susivienijimo   įstatuose ir Susivienijimo darbo reglamente, Susivienijimo pirmininko   pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymas.

  

 

  

 

  

 

  

 

  

 

 
  

Valdybos pirmininkas Vladislovas Butkevičius

  

  

Kitos veiklos

  

  

 

  

  

1. organizuoti ir teikti   konsultacijas sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų   auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos;

  

2. skleisti informaciją apie   mėgėjišką sodininkystę, užsiimti leidybine ir švietėjiška veikla;

  

3. atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus   valstybės bei savivaldybių institucijose;

  

4. padėti realizuoti savo narių užaugintą produkciją;

  

5. rūpintis narių auginamų augalų rūšių ir veislių   asortimento plėtimu;

  

6. siekti, kad būtų saugoma gamta, prisidedama prie   miestų, gyvenviečių, poilsio zonų apželdinimo;

  

7. visuomenei naudingais tikslais organizuoti   visuomenines talkas švariai gamtai išsaugoti;

  

8.sodininkų bendrijų stojamųjų įnašų ir nario mokesčio   mokėjimas, darbas su skolininkais;

  

9. naujų narių priėmimas;

  

10. Susivienijimo veiklos plėtra;

  

11. bendradarbiavimas su spauda, radiju, televizija;

  

12.Susivienijimo galimybė dalyvauti socialinėje   veikloje, bendradarbiavimas su globos namais ir pan.;

  

  Vilniaus miestas:

  

N. Vilnios sen. – V. Rutkauskas

  

Antakalnio sen. – P.A. Pumputis, 

A.A. Slavinskas

  

Naujininkų sen. – E. Simaitienė

  

Verkių sen.+ Rasų sen. – 

R. Vaitekūnas, 

A. Bložė, 

V. Mogenienė (Susivienijimo revizijos komisijos narė)

     

Vilniaus rajonas:

     

Bezdonių sen. – V. Baltrūnas

  

Riešės sen. + Nemenčinės sen.+Maišiagalos sen. +Paberžės sen. +   Dūkštų sen. – 

P. Kupčikas

  

Pagirių sen. + Marijampolio sen. – 

A. Uleckas (Susivienijimo revizijos komisijos narys)  


Sudervės sen. – J. Narkevičius, 

Z. Kazlovskienė

  

   

Trakų raj. + Elektrėnų r. – 

A. Petkevičienė, 

I.   Rastenytė

   
  

Kalvelių sen. + Lavoriškių sen.  + Juodšilių sen. + Mickūnų sen. +Nemėžio   sen+ Šalčininkų raj.+ Širvintų raj. + Švenčionių raj. Rudaminos sen.   +Rukainių sen. +Šatrininkų sen. + Pilaitės sen. – V. Butkevičius

    

  

13. išvykų, ekskursijų   organizavimas;

  

J. Narkevičius, V. Baltrūnas

  

14. rengti geriausiai tvarkomų   sodų bendrijų ir gražiausių sodų sklypų apžiūras, konkursus, parodas;

  

Pranas Kupčikas, Romasis   Vaitekūnas, Antanas Bložė, Vytautas Rutkauskas

  

15. rengti konferencijas,   seminarus programiniams, dalykiniams ir organizaciniams klausimams aptarti;

  

  

Vilniaus mieste: Romasis Vaitekūnas, Adolfas Algis Slavinskas, Vytautas Rutkauskas, Antanas Bložė

  

Vilniaus rajone: Pranas Kupčikas, Sigitas Sunelaitis, Jonas Narkevičius

  

  

16. derybos su draudimo, saugos   kompanijomis

  

Romasis Vaitekūnas

  

17. dėl Susivienijimo galimybės   dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

  

Petras Algimantas Pumputis,   Evalda Simaitienė, Sigitas Sunelaitis

  

  

18. Papildomai finansinių   galimybių paieška

  

  

V. Butkevičius, R. Vaitekūnas, 

P. Kupčikas